„Energetinio saugumo srityje, manau, kad ir mums yra ko pasimokyti bei stebėti įdėmiau. Pavyzdžiui, rumunai planuoja tranzitinį SGD terminalą perduoti dujas iš Kaukazo į Europą, taip pat turi du atominius reaktorius ir planuoja statyti dar du. Ir tai šalis, kuri nėra tokia turtinga. O mums mėgina kažkas įteigti, kad tai labai brangu. Šį šalis tiki ir yra įsitikinusi, kad tai naudinga, ji stato pati, be jokių partnerių iš savo kuklaus ir skurdaus biudžeto, nes yra įsitikinusi, kad tai pigiausias ir saugiausias kuras su gera technologija“, - telefonu DELFI iš Rumunijos sakė D. Grybauskaitė.
Kaip praneša Prezidentūra, oficialaus atsakomojo vizito į Rumuniją išvykusi prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Rumunijos vadovu Traianu Basescu. Prezidentai aptarė pasirengimą deryboms dėl naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, šalių energetiniam saugumui ir savarankiškumui svarbius projektus bei galimybes stiprinti Lietuvos ir Rumunijos ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius.
Šalies vadovė teigia, kad Rumunija šiuo metu išgyvena politinį nestabilumą, kai per pusmetį pasikeitė trys premjerai, šioje šalyje taip pat stringa Europos Sąjungos paramos įsisavinimas: Lietuva yra įsisavinusi apie 50 proc. visos Europos Sąjungos paramos, o Rumunija – tik 15 proc.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva siekia užsitikrinti Rumunijos palaikymą derybose dėl naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos – palaikymas svarbus derantis dėl išmokų ūkininkams naujoms ir senoms Europos Sąjungos narėms bei dėl struktūrinės paramos ribojimų panaikinimo.
Kaip žinoma, Lietuva siekia, kad išmokos senosioms ir naujosioms ES narėms būtų vienodinamos greičiau nei siūlo Europos Komisija. 2014-2020 m. Europos Sąjungos biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 m. dar nepasieks Europos Sąjungos vidurkio, tačiau padidės vidutiniškai trečdaliu. Tiesioginių išmokų vidurkis Europos Sąjungoje siekia 249 eurus už hektarą, tuo tarpu Lietuva gauna 143 eurus.
„Tai yra pasiruošimas rimtiems sprendimams Europos Sąjungoje, nes vis tiek reikia turėti grupę taip pat mąstančių ir su panašiais interesais šalių, nes tik taip galima apginti savo interesus. Na, ir tai daroma ne tik derantis dėl finansinės perspektyvos, bet ir dėl projektų energetinio saugumo užtikrinimo srityje – jungčių srityje, ką palaiko Rumunija, nes tai vysta ne tik Pietuose, bet ir mūsų regione. Mus taip pat domina Rumunijos dalyvavimas NATO energetinio saugumo centre“, - DELFI pasakojo prezidentė.
Prezidentūra teigia, kad Rumunijos ekspertai ketina prisijungti ir prie Lietuvoje įsikūrusio NATO energetinio saugumo centro veiklos.