Jeigu ne kompensacijos, gyventojai mokėtų daugiau
Energetikos ministerija siūlo ir antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą.
„Pritaikius kompensaciją UAB „Ignitis“ besišildantys dujomis buitiniai vartotojai mokėtų apie 0,91 eurų už m3 su PVM. Tam dar turės pritarti Vyriausybė. Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Planuojama, jog tam iš viso gali reikėti beveik 54,5 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų kompensacijoms“, – rašoma ministerijos pranešime.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) galutines dujų kainas buitiniams vartotojams turėtų tvirtinti gegužės pabaigoje. Reguliuotojas pateikė ministerijai preliminarias kainas ir reikalingą kompensacijų dydį gyventojams, kad jų tarifai antroje metų pusėje, palyginti su pirmąja puse, nesikeistų.
Pabrėžtina, kad VERT rašte lyginami jau iš dalies kompensuoti sausio-birželio tarifai su prognozuojamomis dar nekompensuotomis kainomis, todėl ir matyti daugiau kaip 40 proc. augimas bei randasi kompensavimo poreikis.
„VERT vertina, kad vartotojų mokami tarifai augtų daugiau kaip 40 proc., jeigu nebūtų pratęstas kompensacijų taikymas.
Mažėjant gamtinių dujų kainoms didmeninėje rinkoje, antrajam pusmečiui siūloma kompensacijos suma yra mažinama daugiau nei trečdaliu, nuo 99 iki 62 centų už kubinį metrą gamtinių dujų, tad vartotojams nustatomi tarifai prieš kompensaciją ne auga, bet mažėja“, – „Delfi“ komentuoja bendrovės „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Ji pridūrė, kad galutinės kainos vartotojams (po kompensacijų) išlaikomos pirmojo pusmečio lygio, o kompensacijų poreikis iš valstybės biudžeto mažėja.
„Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apsisaugoti nuo galimų kainų šuolių, dalis gamtinių dujų 2023 metams buvo įsigyta fiksuota kaina, atitinkamai, šis stabilumas atsispindi ir galutiniuose tarifuose buitiniams vartotojams, tačiau jeigu kainos rinkoje išsilaikys žemesniame lygyje, galime tikėtis tarifų mažėjimo 2024 metais“, – teigia L. Beganskienė.
VERT pirmininkas Renatas Pocius dar sausio pabaigoje prognozavo, kad tuo atveju, jeigu nebūtų kompensuojami, gamtinių dujų tarifai augtų apie 40 proc. palyginti su dabartine kompensuojama kaina.
R. Pocius kalbėjo tuo metu, kai Nyderlandų TTF taške gamtinių dujų kaina svyravo ties 60 eurų už MWh. Dabar jis perpus mažesnė.
VERT vadovas šį trečiadienį pakartojo, kad kompensacijų dujoms veikiausiai reikės: „akivaizdu, kad dujų atveju gali tekti turėti kompensacijų“, sakė jis Seimo komitete.
Infografike – 2023 metų pirmo ir antro pusmečių esami bei prognozuojami tarifai – su dujų įsigijimo kainos kompensacija ir be jos (papildoma dedamoji prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos neįtraukta):
Pastovioji kainos dalis šiuo metu yra, priklausomai nuo grupės: 0,56, 3,99 ir 3,99 euro per mėnesį.
„Delfi“ jau nagrinėjo, kodėl krentant dujų kainai rinkoje tai iškart neatsispindi vartotojų tarifams, kartu detaliau buvo pristatoma ir dujų tarifo bei dalinio kompensavimo struktūra pirmąjį šių metų pusmetį (plačiau apie tai rašoma ČIA).
Dujų ir elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“ anksčiau yra pažymėjusi, kad gamtinių dujų tiekimo portfelis formuojamas iš keleto tiekimo šaltinių. Dujos Lietuvos vartotojus gali pasiekti iš skirtingų tiekėjų per Klaipėdos SGD terminalą, iš Latvijoje esančios požeminės gamtinių dujų saugyklos, taip pat ir iš Suomijos Inkoo SGD terminalo bei perdavimo sistema iš Lenkijos.
„Kiekvieno šaltinio kainodara skirtinga, jos reikšmei įtaką daro ne tik TTF indeksas, bet ir išdujinimo, transportavimo, saugojimo, kainos apsidraudimo bei kitos sąnaudos‟, – aiškino bendrovė.
Kokios tendencijos rinkoje šiuo metu
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) komentuoja, kad Nyderlandų prekybos taške TTF gamtinių dujų kaina šiuo metu pasiekė 2021 metų liepos mėnesio lygį ir yra žemiausia per beveik dvejus metus.
Pasak jo, prie gamtinių dujų kainų kritimo ilgesnėje perspektyvoje Europoje prisideda ir didėjantys suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo Europoje pajėgumai. Europos Sąjunga, kaip skelbiama, netrukus turės 35 SGD išdujinimo terminalus (dabar 27). Tokia SGD infrastruktūros plėtra leis vis labiau kompensuoti buvusius rusiškų dujų srautus bei užtikrinti didesnę ramybę dujų rinkoje.
„Taip pat Europoje gamtinių dujų vartojimas mažėja ne tik dėl taupymo, tačiau ir vis labiau diegiamų AEI. Elektros gaminimas iš atsinaujinančių šaltinių kompensuoja dalį gamtinių dujų vartojimo. Taigi, didėjantys gamtinių dujų importo pajėgumai bei mažėjantis gamtinių dujų poreikis Europoje turi įtakos kainų mažėjimo tendencijai“, – sako ekspertas.
Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad geopolitinės situacijos kontekste kainos gali būti nepastovios. Plečiami SGD importo pajėgumai Europoje,dabartinis Europos saugyklų užpildymas 64 proc., mažesnis SGD poreikis Azijoje lemia mažesnę konkurenciją ir prisideda prie šių dienų mažėjančių kainų tendencijos.
Pasak jos, tiek šiltuoju metų laiku, tiek ir šaltuoju kainos reaguoja į temperatūrą bei SGD konkurencinę aplinką pasaulyje. Šių veiksnių negalima suplanuoti.
„Įtakos kainai turės ir perėjimas nuo dujų į kitas kuro rūšis. Bendras paveikslas turi nemažai kintamųjų, kurie traukia rinką į vieną ar į kitą pusę“, – teigia „Ignitis“ atstovė.
Galimas ir dujų rinkoje brangimas
LEA Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas D. Balčiūnas sako, kad pagal naujausius ateities gamtinių dujų sandorius matoma, jog gamtinės dujos labai pigti nebeturėtų ir matoma nedidelė gamtinių dujų brangimo tendencija artėjant šildymo sezonui.
„Tiesa, kainų kilimas nebus drastiškas ir piką – 50 eurų už MWh ribą – gali pasiekti 2024 metų sausio mėnesį. Vertinant senesnius ateities gamtinių dujų sandorius pastebima, kad tokių mažų kainų, kokios yra dabar, nebuvo prognozuojama.
Taigi, gamtinių dujų kainos labai priklauso nuo daugelių aspektų: pasaulinės paklausos/pasiūlos, vartojimo Europoje ir pan., kas ir formuoja kainas. Vasarą į Europą užplūdus karščiams bei dėl to didėjant energijos poreikiui, gamtinių dujų kainos gali kilti, tačiau tokiems kainų šuoliams, kokie buvo stebimi praėjusią vasarą, pagrindo atsirasti nėra“, – sako D. Balčiūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad dabartinis dujų kainų lygis yra parankus pildyti saugyklas, taip ruošiantis kitai žiemai.
„Tai Europa ir daro. Paskutinės savaitės vidutinis dujų kiekis, patiekiamas į Inčukalnio dujų saugyklą per dieną, buvo 60 proc. didesnis nei lygiai prieš metus (atitinkamai 87,7 ir 54,9 GWh/d.). Tuo metu bendrai Europoje per gegužės pirmąsias 15 dienų buvo daugiau nei 10 kartų daugiau dujų įleista į saugyklas, nei pasiimta iš jų (53,4 TWh dujų į saugyklas padėta, 4,6 TWh pasiimta)“, – sako LEA atstovas.
Lietuvos energetikos agentūra savo balandžio apžvalgoje skelbė, kad nors gamtinių dujų kaina Europoje stabilizuojasi, vis dėlto nevertėtų tikėtis, kad jos grįš į istorines kainas bent jau artimuoju laikotarpiu.
Infografike – dujų kainų kryptis Europoje ir priartėjimas prie 30 eurų už MWh. Tokia kaina matyta 2021 metų vasarą:
„Bloomberg“ rašo, kad Europos regiono dujų rinka jau atsigauna po to, kai Rusija nutraukė tiekimą invazijos į Ukrainą pradžioje. Po mėnesį trukusio grynojo įpumpavimo ir SGD antplūdžio regione atsargos yra neįprastai didelės.
Pramoninių dujų paklausa Europoje sausio-balandžio mėn. laikotarpiu buvo 20 proc. mažesnė už penkerių metų vidurkį, teigė „Wood Mackenzie LTd.“ analitikė-tyrėja Rosaline Hulse. Nors kai kuriose šalyse vartojimas sumažėjo, negalima kalbėti apie visišką atsigavimą – „veikiau apie laipsnišką nuotaikų atšilimą“, rašė ji.
Vis dėlto prekiautojai neatmeta galimybės, kad artimiausiomis savaitėmis, kai orai taps karštesni, dujų bus vartojama daugiau. Tai gali reikšti didesnį kuro suvartojimą oro kondicionavimo sistemoms maitinti, energetikos bendrovėms siekiant papildyti dujų atsargas prieš žiemą.