Pastarosiomis dienomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino nutraukti dujų tiekimą 27 narių blokui, todėl Briuselis prašo ES šalių pasirengti blogiausiam.
„Ruošiamės bet kokiems galimiems padariniams, ar tai būtų rimti sutrikimai, ar visiškas Rusijos dujų tiekimo nutraukimas (...) Jei atsitiks blogiausia, turime būti pasirengę“, – liepos pradžioje Strasbūre sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Nuo tada, kai vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, o Vakarai į tai atsakė sankcijomis Maskvai, Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą greičiausiai siekdama neleisti ES šalims papildyti atsargų. ES stengiasi pakeisti tiekimus iš Rusijos tolimesniais šaltiniais, pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip JAV, Norvegija, Azerbaidžanas ir Alžyras. Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra pirmadienį perspėjo, kad dujų išteklių ne iš Rusijos „paprasčiausiai nepakaks“.
Briuselis ketina prašyti šalių priimti privalomas priemones, kad viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose šildymas būtų apribotas iki 19 laipsnių, o oro kondicionavimas – iki 25 laipsnių, „kai tai techniškai įmanoma“.
Europos Komisijos planas rodo, kad daugiausia dėmesio skiriama elektros įmonių ir pramonės suvartojamai energijai, nes namų ūkiai sudaro tik 37 proc. viso dujų poreikio.
Briuselis taip pat prašo valstybių „pereiti prie branduolinės energijos, kai tokia galimybė yra“, ir pataria šalims, norinčioms atsisakyti atominės energetikos, atidėti planuojamus atominių elektrinių uždarymus. O kad pertrūkiai dujomis kūrenamose elektrinėse būtų kuo trumpesni, dyzeliniais varikliais varomi atsarginiai generatoriai turėtų būti įjungiami „bent penkias dienas“.
ES ieško būdų, kaip išgyventi žiemą, didėjant nerimui, kaip rusiškų dujų krizė paveiks Europos ekonomiką artimiausiais mėnesiais. Tačiau į planą neįtraukta energijos kainų viršutinė riba – šią mintį tvirtai palaiko JAV, bet europiečiai kol kas atmeta, nes nelaiko perspektyviu sprendimu siekiant atsikratyti pernelyg didelės priklausomybės nuo Rusijos.