Biokure – į skiedras perdirbtose miško kirtimo atliekose – minėtos medžiagos visiškai negali būti. Todėl jos kiekiai biokure net nereglamentuojami.
Formaldehidas yra naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje. Kaip jo atsirado biokure, kol kas nežinoma. Baldų pramonės atliekos, kuriose buvo ši cheminė medžiaga, galėjo būti susmulkintos ir panaudotos biokurui gaminti, o tai draudžiama.
Kūrenant kuru, kuriame yra formaldehido, į aplinką išsiskiriančios kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus.
Dėl minėto radinio ant kojų sukelta Energetikos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra , Šilumos tiekėjų asociacija ir Biokuro birža, iš kurios Panevėžio rajono savivaldybei pavaldus Velžio komunalinis ūkis perka biokurą.
Velžio komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas, laikinasis įmonės vadovas Ramūnas Gildutis skėsčioja rankomis.
„Lietuvišką biokurą perkame iš Biokuro biržos. Kokį gauname, tokį ir naudojame. Biržą informavome apie nekokybišką kurą“, – „Sekundei“ teigė jis.
Biokuro biržos generalinė direktorė Laura Žalaitė sako, kad jau pradėtas tyrimas, siekiant nustatyti galbūt nesąžiningą kuro tiekėją.
Ji patikino, kad birža netoleruos tokių atvejų ir kaltuosius nubaus.
Energetikos ministerija taip pat žada imtis priemonių, kad ekologišku laikomame biokure nebūtų žmogaus sveikatai kenksmingų cheminių priemaišų.
Dėl užteršto biokuro skandalą sukėlęs Seimo narys Arvydas Anušauskas mano, kad toks galėjo būti naudojamas ne tik Upytės, bet ir kitų miestų bei rajonų katilinėse.
Detektyvinėje istorijoje – ir rajono politikas
Maišelį su kuro granulėmis iš Velžio komunalinio ūkio parlamentarui perdavė Panevėžio rajono tarybos narys, jo partietis Kazimieras Algirdas Budrys. Pastarasis su kolega pasidalijo įtarimais, kad granulėse gali būti plastiko priemaišų. Mat Upytės gyventojai susirūpinę, kad katilinėje deginamas kuras skleidžia kvapą.
K. A. Budrio teigimu, ir plika akimi buvo matyti, kad granulės su plastiko priemaišomis. Jo žiniomis, tokių granulių Upytės katilinėje galėjo būti sukūrenta apie 100 tonų. Savo jėgomis išsiaiškinti, ar biokure yra teršalų, K. A. Budriui nepavyko. Todėl jis, vildamasis, kad Seimo nariui plačiau atsidarys šį detektyvą galinčių išnarplioti valstybinių institucijų durys, kreipėsi į partijos kolegą.
A. Anušauskas paskambino į Panevėžio aplinkos apsaugos departamentą ir Visuomenės sveikatos centrą. Anot jo, niekas nerodė entuziazmo aiškintis, ar biokure nėra nuodingų medžiagų. Viena tarnyba tiria tik aplinką, bet ne kurą, kita vertina dar kitų institucijų atliktų tyrimų rezultatus ir t. t. Politikas nusiuntė raštą Aplinkos apsaugos agentūrai.
Panevėžio aplinkos apsaugos departamentas Upytės katilinėje, kuro išmetimo vietoje, t. y. kamine išmatavo cheminių medžiagų koncentraciją, tačiau ne formaldehido.
Departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė paaiškino, kad formaldehido koncentracija išmetimo vietoje nėra reglamentuota. Todėl jie tyrė tik keturių medžiagų – anglies monoksido, azoto oksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių – koncentraciją. Ji leistinų normų neviršijo.
Formadehido koncentraciją galima išmatuoti gyvenamojoje aplinkoje.
Tą Panevėžio visuomenės sveikatos centras sausio 26 dieną ir padarė. Vienkartinė šios medžiagos koncentracija ore neturi viršyti 0,1 mlg viename kub. metre, o paros vidutinė koncentracija – 0,01 mlg viename kub. m. Visuomenės sveikatos centro išvada: šio teršalo aplinkoje nėra daugiau, nei leistina.
Kaip gali būti, kad kūrenant kuru, kuriame yra gana daug kenksmingos medžiagos, ji nepatenka į aplinką? Atsakymas labai paprastas – tuo metu, kai buvo matuojama, Upytės katilinėje jau nebebuvo naudojamas įtartinas kuras.
Tuomet Velžio komunalinis ūkis kreipėsi į labaratoriją „Axis Industries“. Upytės katilinėje naudotas medžio granules ištyrusi laboratorija rado nemažą kiekį formaldehido. Viename kilograme kuro rasta 110 miligramų šios medžiagos.
Šilumos tiekėjai šokiruoti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas sako, kad juos pribloškė žinia apie Upytėje naudotame biokure rastą formaldehidą.
„Jo ten iš viso negali būti. Jeigu yra, tai jau negalime kalbėti apie biokurą. Tai būtų tas pats, kas į sviestą įdėti deguto ir sakyti, kad tai sviestas“, – vaizdžiai palygino viceprezidentas.
Pasak šilumos tiekėjų atstovų, akivaizdu, kad biokuro tiekėjai nesilaiko įstatymų. Neseniai buvo kilęs skandalas dėl biokure aptiktų radioaktyviųjų medžiagų, kai jo tiekėjai įvežė medienos partijas iš Baltarusijos.
R. Morkvėnui peršasi išvadą, kad Aplinkos ministerija ir kitos valstybinės institucijos nepakankamai kontroliuoja šį sektorių.
„Atsakomybė dėl biokuro kokybės tenka ne pirkėjui, o tiekėjui – pardavėjui. Mes perkame biokurą iš Biokuro biržos. Taigi ji, kaip tarpininkė, taip pat yra atsakinga“, – „Sekundei“ teigė jis.
R. Morkvėnas patikino, kad centralizuotai įsigyjamas biokuras yra lietuviškas, bent jau taip skelbia pardavėjai. Jis svarsto, kad šiame versle, kaip ir kituose, yra nesąžiningų dalyvių.
Užkurs pirtį tiekėjams?
Biokuro biržos generalinė direktorė Laura Žalaitė teigia, kad biržos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose aiškiai pasakyta, jog biržoje parduodami medienos granulių produktai turi atitikti nustatytus standartus, juose negali būti naudojama jokių cheminių priedų. Taigi formaldehido koncentracija kilograme turi būti lygi nuliui.
Direktorės teigimu, kiekvienas tiekėjas privalo informuoti operatorių apie pristatytos produkcijos kokybės parametrus. Jeigu paaiškėja, kad jie neatitinka normų, juose yra cheminių priemaišų, kaip šiuo atveju, pažeidėjui taikomos sankcijos.
„Mes jau pradėjome atitinkamas procedūras, kad nustatytume pažeidėją. Sužinoję, kad rinkoje yra pasklidusios netinkamos kokybės biokuro granulės, perspėjome visus savo dalyvius tikrinti kuro kokybę, nes tokio pobūdžio pažeidimai nebus toleruojami“, – „Sekundei“ tvirtino L. Žalaitė.
Biokuro birža savo ruožtu kreipėsi į Energetikos, Aplinkos ministerijas, Vartotojų teisių tarnybą, kad šią problemą spręstų ne tik birža.
Pašnekovės teigimu, tiesiogiai perkantieji biokurą rizikuoja dar labiau.
Energetikos ministro patarėjo ryšiams su visuomene Manto Dubausko teigimu, ministerijoje šis klausimas jau buvo svarstomas. Dabar aiškinamasi, kokių priemonių imtis, kad tokie atvejai nepasikartotų.