Izraelio karo ekonominė įtaka pasauliui
Pasak N. Mačiulio, tol, kol Izraelyje vykstantis karas yra izoliuotas siaurame geografiniame regione, į kurį neįsitraukia daugiau valstybių, tai neturi beveik jokios įtakos likusiam pasauliui.
„Tą mes matome ir dabar stebėdami žaliavų kainas, valiutų kursus, akcijų kainas. Šiek tiek nafta, žinoma, pabrango, vertinant tokių ribinių, kritinių situacijų tikimybę, bet vis tiek ji yra maždaug dešimtadaliu pigesnė nei buvo prieš dvi savaites. Prisiminkime, kad naftos kaina artėjo prie 100 dolerių už barelį, o dabar ji kainuoja apie 88 dolerius už barelį“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, šis pabrangimas susijęs su tuo, jog rinkose yra įvertinama galimybė, kas būtų, jeigu į šį karinį konfliktą įsitrauktų Iranas ar prasidėtų kariniai veiksmai Ormūzo sąsiauryje, pro kurį gabenama didžioji dalis naftos iš to regiono.
„Tada, aišku, būtų didelis sukrėtimas ir didelis naftos šuolis, bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – tikino N. Mačiulis.
Suomijos-Estijos dujotiekio klausimas
Vis dėlto, nerimą keliančių įvykių yra ir jie – visai netoli mūsų. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, sugadintas Suomijos-Estijos dujotiekis rinkas gali sujaukti kur kas labiau nei karas Izraelyje.
„Iš tiesų, šis įvykis, kuris įvyko beveik tuo pačiu metu, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį – jis yra labai rimtas sukrėtimas šiam regionui ir čia mes ekonomines pasekmes galime pajausti daug didesnes. Kol kas, aišku, nėra labai konkrečių atsakymų, kodėl tai įvyko. Mes žinome tik kas įvyko. Norvegijos seismologinė agentūra skelbia, kad įvyko sprogimas, maždaug iki 40 kilometrų nuo Estijos kranto, vamzdyje, kuris dvipuse imtimi susieja Estijos ir Suomijos dujų rinką.
Čia, aišku, yra labai rimtas įvykis. Ir Estijos, ir Suomijos atstovai sako, kad tai yra išorinių jėgų sukeltas sprogimas, dėl ko dujos tarp Suomijos ir Estijos šiuo metu netransportuojamos“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, tokio vamzdžio sutaisymas gali trukti kelis mėnesius.
„Aišku, čia kyla daugybė klausimų. Čia nėra atsitiktinumai. Jau dabar įvairios agentūros sako, kad čia paprasti žmonės negalėjo to padaryti. Tai yra rimtas dujų tiekimo sutrikdymas 100 metrų gylyje. Aišku, kalba ir nerimas čia eina apie visą energetikos infrastruktūros saugumą Europos Sąjungoje, nes yra maždaug 4 vamzdžiai, kurie tiekia dujas iš Šiaurės jūros, iš Norvegijos ir, jeigu tiekimas jais yra sutrikdomas, tai, natūralu, kad Europa gali vėl susidurti su situacija, kada gamtinių dujų trūksta ir, ypač, tuo kritiniu laikotarpiu – žiemos laikotarpiu“, – aiškino ekonomistas.
Anot pašnekovo, tai jau atsispindėjo ir matytose kainose.
„Per šią savaitę, po to kai buvo, tikėtina, susprogdintas ar sutrikdytas tas gamtinių dujų tiekimas per tą vamzdyną, gamtinės dujų kainos padidėjo beveik 20 procentų“, – teigė N. Mačiulis.
Tiesa, Baltijos jūroje yra ne tik dujotiekiai, bet ir elektros ar ryšių kabeliai. Pilnai apsaugoti tokios infrastruktūros – beveik neįmanoma, tad, atsitikus panašiems incidentams, situacija būtų dar labiau sujaukta.
„Tai yra elektra ir kritiškai svarbios elektros jungtys Lietuvai su Švedija, pavyzdžiui. Yra telekomunikacijos kabeliai su kuriais mes susisiejame su visu pasauliu. Akivaizdu, kad jų visų apsaugoti neįmanoma, tai yra tūkstančiai kilometrų visame Baltijos jūros dugne. Tai, turbūt, yra ta sritis, kur visos Europos Sąjungos valstybės, NATO valstybės, turi skirti daug daugiau dėmesio jų apsaugai, kad povandeniniai laivai ar kažkokios kitos priemonės keltų minimalią riziką šiai kritinei infrastruktūrai“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot jo, tai – hibridinio karo elementas.
„Teroristiniai išpuoliai prieš tokią energetikos infrastruktūrą – viena iš didžiausių rizikų, kuri dabar gali kelti pavojų ir žmonėms, žmonių sveikatai, bet ir ekonomikai“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak pašnekovo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas atsargumo priemones.
„Yra gerai, kad visa Europa po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, labai greitai investavo į infrastruktūrą, kuri užtikrina alternatyvius šaltinius. Ir mes turime turėti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Mes naudojamės Inčukalno dujų saugykla, turime dujų jungtį su Lenkija. Beje, tas vamzdis „Balticconnector“ ir „Inko“ suskystintų gamtinių dujų terminalas – viena iš jo funkcijų yra ne tik aptarnauti Suomijos rinką, bet ir suteikti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Baltijos regionui, tai yra užpildyti Inčukalno saugyklą, kad mes neatsidurtumėme tokioje situacijoje, kai nėra alternatyvių tiekimo šaltinių. Čia, be jokios abejonės, yra dar vienas svarbus pavyzdys, kaip svarbu yra turėti ne vieną kažkokį tiekimo šaltinį, tiekimo kanalą, bet pagalvoti ir apie įvairius galimus alternatyvius scenarijus“, – teigė ekonomistas N. Mačiulis.
Jo teigimu, tai – jau ne pirma susprogdinta ar apgadinta dujotiekio infrastruktūra per pastaruosius metus, tad norisi tikėtis, kad tai nepasikartos, bet akivaizdu, jog reikia įdėti labai daug pastangų, kad ji būtų apsaugota.
Visą reportažą rasite LNK portale: