Vis dėlto ekspertai neatmeta, jog dujų artėjantį šildymo sezoną Europoje gali trūkti, o jų stygius bei aukštos kainos keltų problemų Lietuvos pramonei, ypač azoto trąšų gamintojai „Achema“.
Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas neatmeta, jog atnaujintas dujų tiekimas gali būti Rusijos bei Vokietijos kompromiso rezultatas.
„Manau, kad tiek Vokietija, tiek Rusija siekia susitarti dėl dujų tiekimo ir tas natūraliai pavyko. Kai abi pusės nori susitarti, vyksta tam tikras manevravimas, kol pasiekiamas tam tikras kompromisas“, – BNS teigė A. Sekmokas.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą dujotiekiu „Nord Stream 1“, tačiau jo pajėgumai siekia tik apie 30-40 proc.
A. Sekmokas mano, jog „Nord Stream 1“ ir toliau neveiks visu pajėgumu.
„Tiekimas gali būti mažesnis dėl dviejų priežasčių: kad Rusija išlaikytų Europos Sąjungos narių, ypač Vokietijos, įtampą, taip pat, kad esant nedideliems dujų kiekiams išlaikytų aukštą kainą“, – teigė buvęs energetikos ministras.
„Pilnu pajėgumu „Nord Stream“ dujotiekis tikrai neveiks, nebent būtų atšauktos Rusijai ekonominės sankcijos, o su tuo vargu ar sutiks dalis Europos šalių“, – sakė A. Sekmokas.
„Nord Stream 1“, jungiantis Rusiją ir Vokietiją, nuo liepos 11 dienos buvo uždarytas metiniams techninės priežiūros darbams. Tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vokietija baiminosi, kad vamzdynas, tiekiantis trečdalį jos suvartojamo dujų kiekio, gali likti uždarytas neribotą laiką.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, kad tokie nuogąstavimai buvo pagrįsti.
„Lietuvoje turėdami tą patirtį, kai kažkada taip pat buvo uždarytas naftotiekis „Družba“ techniniam remontui, o paskui pasirodė, kad jis nebuvo niekada suremontuotas, tai tokie nuogąstavimai buvo visai realūs“, – BNS sakė V. Jankauskas.
„Bet, mano supratimu, vis dėlto tai (dujų tiekimo atnaujinimas – BNS) yra techniniai dalykai, nes dujų tiekimo negali visiškai sustabdyti“, – pridūrė jis.
A. Sekmokas taip pat mano, jog dujų tiekimas tarp Rusijos ir Vokietijos buvo atnaujintas ir dėl techninių priežasčių.
„Manau, kad viskas taip ir turėjo būti – jie atliko techninį aptarnavimą ir atnaujino tiekimą. Daug kas įžiūrėjo riziką visu pirma todėl, kad Vokietijoje tragiškai trūksta dujų. Baimės akys didelės. Nemanau, kad čia kažkas turėjo įvykti kitaip“, – BNS sakė A. Sekmokas.
V. Jankausko teigimu, techninė pertrauka yra įprasta praktika kasmet tikrinant elektrines bei kitus energetikos įrenginius.
„Tos dešimt dienų, per kurias buvo atliekama techninė priežiūra, tai yra kasmetinė priežiūra. Energetikoje visos elektrinės ir įrenginiai yra kasmet tikrinami bei turi praeiti priežiūrą. (...) Tai čia šiuo atveju dešimt dienų buvo normalus dalykas“, – BNS teigė V. Jankauskas.
Dujų trūkumas labiau paveiktų Lietuvos pramonę
Pasak V. Jankausko, turėdama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva yra geresnėje situacijoje nei kitos Europos šalys. Vis dėlto ekspertas neatmeta, jog tiek gamtinių dujų, tiek suskystintųjų, artėjantį šildymo sezoną gali trūkti, todėl tokiam scenarijui reikėtų ruoštis dar vasarą.
„Jeigu jų reikės ir Kinijai, ir Japonijai, tai suskystintų gamtinių dujų tiekėjai nelabai galės Europai didinti dujų tiekimo“, – sakė V. Jankauskas.
„Geriau vasarą pasiruošti visokiems nenumatytiems atvejams ir galvoti apie tai, apie ką ir Vilnius kalba, kad ruošiasi kūrenti mazutą. Gal ir nereikės, bet, jeigu reikės, kad būtume pasiruošę“, – teigė ekspertas.
Tuo metu A. Sekmokas planus sostinėje dalį gamtinių dujų pakeisti mazutu vertina skeptiškai.
„Matome šiek tiek karštligiškus judesius, kurie neturi kažkokio rimto pagrindo. Jei nėra ekstremalios situacijos, tai kam leisti teršti ir kūrenti mazutą“, – teigė A. Sekmokas.
„Niekada negirdėjome, kad kažkas žaliojo kurso atsisakytų siekdami amortizuoti kainas. Europos Sąjunga visą laiką vykdė žaliąjį kursą ir Lietuva labai pasisakė už, nepriklausomai nuo to, kad tai didino kainas“, – pridūrė jis.
Europos Komisija trečiadienį paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog Lietuvai nekiltų sunkumų įvykdyti Komisijos rekomendaciją.
Pasak V. Jankausko, dujų stygius ir augsiančios jų kainos daugiau problemų sukeltų ne Lietuvos gyventojams, bet pramonei, ypač didžiausiems dujų vartotojams.
„Jeigu bus labai aukštos dujų kainos, nežinau, kaip su tuo išsisuks „Achema“. (...) Jei yra aukštos dujų kainos, o yra šalių, kurios apsirūpina dujomis pigiai, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos šalys – Kanada, JAV, tai jos tokias pat trąšas gali pagaminti keliskart pigiau. Tuomet mūsų „Achemai“ iš to nieko gero“, – teigė V. Jankauskas.
Dujomis besišildančių gyventojų dalis, eksperto teigimu, Lietuvoje sudaro apie 5–7 proc.