Tuo metu Lenkija, pasak ekspertų, pasiruošusi apsirūpinti dujomis, todėl sustabdytas rusiškų dujų tiekimas jai problemų sukelti neturėtų.
Daugiau sunkumų galėtų kilti, jei dujų tiekimą Rusija nutrauktų Vokietijai arba pakankamai alternatyvų neturinčioms Vidurio Europos šalims – Austrijai, Slovakijai, Vengrijai. Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, jog dėl ekonominių nuostolių ir galimo sistemos sukrėtimo mažai tikėtina, kad Rusija tam ryžtųsi.
Lenkijai – mažiau problemų nei Bulgarijai
Norvegijos energetikos tyrimų kompanijos „Volue Insight“ dujų rinkos analitikas Bjornas Inge Vikas sako, jog pagal iki šių metų pabaigos galiojusias sutartis „Gazprom“ Lenkijai ir Bulgarijai turėjo patiekti atitinkamai 10 mlrd. ir 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Varšuva ne kartą skelbė, kad sutarties su „Gazprom“ pratęsti neketina.
Lietuvos energetikos ekspertai sako, jog sustabdytas rusiškų dujų tiekimas Lenkijai problemų sukelti neturėtų – šalis turi arba netrukus turės pakankamą infrastruktūrą apsirūpinti dujomis.
„Lenkija, be abejo, turi Svinouiscę (SGD terminalą – BNS), galimas dujų tiekimas iš Vokietijos ir, be abejo, iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Taip pat Lenkija planuoja, kad šiemet turėtų būti baigtas dujotiekis iš Norvegijos. Tai sprendžiant iš visko, Lenkija neturėtų patirti didelių problemų“, – BNS sakė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Manau, kad Lenkija yra pasiruošusi. Jie turi labai dideles dujų saugyklas ir ne taip jau daug tų dujų sunaudoja – apie penkiolika milijardų kubinių metrų per metus – iš jų gal tik dešimt (milijardų kubinių metrų – BNS) importuoja. Saugyklas jie dabar turi dar 76 procentų užpildytas“, – BNS teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Lenkijoje veikia vienintelis Svinouiscės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kurio maksimalus metinis pajėgumas – 5 mlrd. kubinių metrų. Dar šiais metais ketinama baigti tiesti vamzdyną „Baltic Pipe“, kuriuo dujos į Lenkiją būtų importuojamos iš Norvegijos.
Gegužės 1 dieną taip pat pradės veikti naujas magistralinis dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL), kuriuo Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ ketina gabenti dujas, importuotas per Klaipėdos SGD terminalą.
B. I. Vikas BNS sakė, kad nutraukus rusiškų dujų tiekimą šią spragą Lenkija gali kompensuoti didesniu dujų importu iš Vokietijos, taip pat iš Lietuvos naujuoju dujotiekiu, kurio metinis pralaidumas sieks 1,9 mlrd. kubinių metrų, bei vamzdynu „Baltic Pipe“. Analitiko teigimu, jo pajėgumas iš pradžių bus 2–3 mlrd. kubinių metrų, tačiau nuo 2023-ųjų pradžios jis palaipsniui augs iki 10 mlrd. kubinių metrų.
Bulgarijai, pasak V. Jankausko, problemų galėtų kilti daugiau – rusiškos dujos čia sudaro apie 90 proc. viso šalies dujų poreikio. Kita vertus, eksperto teigimu, Bulgarija taip pat turi dujų tiekimo alternatyvų, be to, dujos nėra vienintelis šios šalies energijos šaltinis.
„Dabar kalbama apie tai, kad būtų galima padidinti iš Azerbaidžano dujų tiekimą. Antras dalykas yra tai, kad per Bulgariją eina tranzitiniai dujotiekiai į Serbiją ir kitas buvusias Jugoslavijos šalis. Tai turbūt ten visiškai dujų tiekimo Rusija nesustabdys – savo sąjungininkei Serbijai jie dujų tiekimo turbūt nesiruošia nutraukti. Bulgarija taip pat turi saugyklas ir kaimynus, kurie žadėjo padėti (Graikija – BNS)“, – BNS sakė V. Jankauskas.
„Bulgarijoje yra šiek tiek didesnės problemos, bet įvertinkime tai, kad jos dujų suvartojimas per metus yra panašus, kaip ir Lietuvoje – apie trys milijardai kubinių metrų. Gerokai didesnei nei Lietuva šaliai tai nėra labai didelis kiekis, be to, šalis naudoja daug akmens anglies, turi atomines (jėgaines – BNS)“, – pridūrė jis.
Dujų kainos priklausys nuo ES veiksmų dėl Rusijos naftos ir dujų, Rusijos atsako
Žiniasklaidai paskelbus apie „Gazprom“ planuojamą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, trečiadienio rytą Nyderlandų skirstymo centre TTF gegužės mėnesio kontrakto dujų kaina pakilo apie 10,5 euro – iki 108,75 euro už megavatvalandę (MW). Tačiau ketvirtadienio rytą kaina buvo sumažėjusi iki 101,55 euro už MW.
Penktadienio rytą birželio mėnesio kontraktų dujų kaina Nyderlandų skirstymo centre TTF buvo 96,63 euro už MW.
Ekspertų teigimu, po tokių žinių rinkos reaguoja iškart, todėl ateityje galima sulaukti naujo kainų augimo.
Pasak B. I. Viko, nors Bulgarijos ir Lenkijos sutartys su „Gazprom“ turėjo baigtis šių metų pabaigoje, o Lenkija jos pratęsti ir taip neketino, pastarasis Rusijos žingsnis vis tiek sukėlė įtampą dujų rinkoje.
„Tai yra apimtys, kurios buvo staiga pašalintos iš Europos rinkos – jos sudarė maždaug devynis procentus 2021 metų Rusijos dujų eksporto vamzdynais į Europą“, – BNS teigė B. I. Vikas.
Pasak A. Sekmoko, tolesni dujų kainų pokyčiai priklausys nuo SGD kainų, Europos Sąjungos veiksmų rusiškų energetinių išteklių atžvilgiu ir tos pačios Rusijos atsako.
„Manau, kad iš tikro tam tikras kainos augimas gali būti, tačiau tai priklausys nuo suskystintųjų gamtinių dujų kainų pasaulinėje rinkoje. Matysime, kiek jos gali kilti. Be abejo, priklausys ir nuo to, ar Vakarų Europa toliau planuos dujų importo draudimą iš Rusijos ir koks bus Rusijos atsakas. Tai turės įtakos lūkesčiams, dėl kurių keičiasi dujų kainos“, – teigė A. Sekmokas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat neatmetė, kad kitoms Europos šalims atsisakant dujų tiekimo iš „Gazprom“ bei augant konkurencijai dėl SGD gali didėti dujų kaina.
A. Sekmoko teigimu, dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai neturės didelio poveikio žemyno dujų infrastruktūrai, tačiau gali keistis dujų srautai, taip pat gali tekti panaudoti daugiau saugyklose esančių atsargų.
„Infrastruktūros neturėtų kažkaip paveikti. Tik tiek, kad dujų srautai dėl Lenkijos ir Bulgarijos gali šiek tiek keistis. Bet didelio pokyčio neturėtų būti. Šiek tiek gali išaugti dujų paėmimas galbūt iš dujų saugyklų, bet pačios infrastruktūros tai neturėtų paveikti“, – BNS teigė A. Sekmokas.
V. Jankauskas sako, kad be rusiškų dujų sunkiau išgyventų nuo jų kur kas labiau priklausoma Vokietija bei tinkamų alternatyvų neturinčios Vidurio Europos šalys – jų padėtis blogesnė nei kitų žemyno valstybių.
„Kada mes kalbame apie tokias šalis, kaip Vokietija (...) arba tokias šalis, kaip Austrija, Slovakija, Vengrija, kurios neturi kitų kelių, neturi kaip dujų atsivežti laivais – jos yra vidury žemyno ir visos dujos į jas teka vamzdynais – tai, aišku, joms būtų labai skaudu, jeigu taip atsitiktų“, – teigė V. Jankauskas.
Kylančias kainas pajustų ir Lietuva
Energetikos ekspertų teigimu, bendrą dujų rinką su Lenkija nuo gegužės turėsiančios Lietuvos vartotojai dujų trūkumo pajusti neturėtų, pirmiausia todėl, kad pasibaigė šildymo sezonas ir sumažėjo dujų vartojimas.
„Nemanau, kad tai (nutrauktas rusiškų dujų tiekimas Lenkijai – BNS) turėtų poveikio. Mes matėme, kad Lietuvos tiekėjai jau balandžio mėnesį dujų neužsakinėjo (iš „Gazprom“ – BNS). Tai reiškia, kad jie buvo apsirūpinę dujų tiekimu iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Aš manau, kad tas apsirūpinimas yra numatytas ilgesniam laikui“, – svarstė A. Sekmokas.
D. Kreivys anksčiau taip pat teigė nemanantis, kad Rusijai sustabdžius dujų tiekimą į Lenkiją, dėl to tektų mažinti jų vartojimą Lietuvoje.
Tačiau kiti ekspertai neatmeta, kad Maskvos veiksmai stabdant dujų tiekimą Europai turės poveikį jų kainoms, kurį pajustų ir Lietuvos vartotojai.
„Kainoms bus tokia įtaka, nes, kaip ir sakiau, rinkos visada reaguoja. Dar kas nors užsisuktų ir vėl tos dujų kainos pašoktų. O mes gi perkame dujas (SGD – BNS) ne sutartine, o rinkos kaina“, – teigė V. Jankauskas.
„Nutrauktas dujų tiekimas į Lenkiją ir Bulgariją jau padidino dujų kainas Europoje, o Lietuva bus palaipsniui paveikta, kai jos dujų rinka netrukus susijungs su Lenkija. Taip pat dujų krizė Europoje padidino pasaulines suskystintų gamtinių dujų kainas, kurios Lietuvą veikia per dujų importą į Klaipėdos terminalą. Taigi, Lietuva dideliu mastu jau yra paveikta“, – teigė „Volue Insight“ dujų rinkos analitikas B. I. Vikas.
Jo teigimu, Baltijos šalių dujų rinkoje įtampą taip pat gali sukelti galimas Rusijos sprendimas nutraukti tiekimą Latvijai.
„Jeigu Latvija nesutiks su naujomis atsiskaitymo už dujas taisyklėmis ir bus nutrauktas dujų tiekimas, tai taip pat gali paveikti rinkos balansą Baltijos šalyse, paverčiant jį labiau įtemptu“, – sakė B. I. Vikas.
„Apskritai, nė viena Europos šalis nėra apsaugota nuo dabartinės dujų ir energetikos krizės“, – pridūrė jis.
Latvijos dujotiekių operatorės ir Inčukalnio požeminės dujų saugyklos valdytojos „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, dujos į Latviją per jungtį su Rusija nebeteka nuo balandžio 1 dienos.
Tuo metu ilgalaikę sutartį iki 2030 metų turinti bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo Rusijos koncernas, anksčiau skelbė analizuojanti Kremliaus reikalavimą už dujas mokėti ne eurais, o rubliais.
Latvijos vyriausybė balandį iš esmės pritarė, kad būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas vamzdynais – tikėtina, kad tai bus padaryta nuo 2023 metų sausio 1-osios, pradėjus veikti SGD importo terminalui Estijoje.
Latvija su Estija ir Suomija pasiekė esminį susitarimą dėl dalyvavimo įgyvendinant plaukiojančio SGD terminalo Estijos Paldiskio uoste projektą, taip pat planuoja pati turėti SGD terminalą.
Labiau nukentėtų „Achema“
Lietuvos energetikos ekspertų teigimu, tendencijos dujų rinkose ir galimi kainų svyravimai paveiktų didžiausią Lietuvos dujų vartotoją „Achemą“.
V. Jankausko teigimu, augant dujų kainoms nukentėtų įmonės konkurencingumas trąšų rinkose.
„Jeigu tos gamtinių dujų kainos iššoks aukštai, tai įmonė pasidaro nekonkurencinga ir gali stabdyti gamybą. (...) Panašios trąšos yra gaminamos pavyzdžiui Šiaurės Amerikos šalyse, kur dujų kainos yra kokius penkis kartus ar dar daugiau mažesnės. (...) Jeigu ten pagamina trąšas už tokią dujų kainą, kuri sudaro aštuoniasdešimt procentų ar dar daugiau savikainos, tai tada suprantama, kad čia pagamintos trąšos yra nekonkurencingos“, – teigė V. Jankauskas.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas kovą sakė, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau dabar pirkimai beveik sustojo. Jo teigimu, gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava, sudaranti daugiau nei 80 proc. amonio trąšų savikainos.
Nuo pernai rugsėjo pabaigos gamykloje dirba tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikia trečdaliu pajėgumų. Pasak įmonės atstovų, kol kas neaišku, kada gamybos pajėgumai galėtų būti vėl padidinti.