Ar užsuks visai dujų kranelį ir Europos silpnoji vieta
Energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Romas Švedas „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“, kad yra realu, jog Rusija galėtų užsukti dujų kranelį Europai, tačiau viskas priklausys nuo pasirinktos taktikos.
„Rusija yra didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europai ir Rusija kaip tik pabaigė statyti antrąjį „Nord Stream“ dujotiekį, dabar vyksta to dujotiekio sertifikavimo ir licencijavimo procesas. Rusija siekia, kad tas dujotiekis gautų teisę oficialiai pradėti veikti. (...) Arba Rusija gali sustabdyti tokios alternatyvos dujų tiekimą ir iš tikrųjų padaryti labai didelį poveikį Europos Sąjungai (ES), Europai, taip pat ir Vokietijai, arba Rusija gali elgtis pakankamai padoriai tikėdamasi, kad bus oficialiai pradėtas naudoti „Nord Stream“ antrasis dujotiekis, o jau kai pradės dirbti, tada bus Rusijai kitos galimybės daryti poveikį Europai ir Vokietijai.
Amerika ir kitos šalys, kurios nepriklauso nuo Rusijos dujų, nori, kad būtų „Nord Stream“ sankcijų objektas, bet Europos Sąjungos daug šalių, taip pat ir Vokietija, nenorėtų matyti „Nord Stream 2“ sankcijų objektu. Vokietijai, pasak jos, reikia šio dujotiekio. Vokietijos ekonomika labai didelė, ji daug tekina anglies, apie 15 proc. Anglis tarši, tą anglį reikia pakeisti dujomis ir būtent jau visas dujotiekis, milijardines lėšas kainavęs, yra pastatytas. Iš tikrųjų net ir naujoji Vokietijos vyriausybė deklaravo, kad ketina statyti dujines elektrines ir jų pagrindu generuoti elektrą, bet ir mes žinome, kad ir pačioje Vokietijoje yra skirtingų nuomonių: kai tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė pasisako griežčiau „Nord Stream 2“ dujotiekio atveju ir vertybinę politiką bando kelti į priekį, tačiau kancleris nenusileidžia. Manyčiau, kad vis tik Vokietija nesiryš ir nedės „Nord Stream“ dujotiekio, įvertinant, kiek daug pinigų investuota, į sankcijų objektą“, – svarstė ekspertas.
R. Švedas sako, kad realu, jog Rusija ims riboti gamtinių dujų tiekimą į Europą – tai ji daro jau dabar ir netiekia nė trupučio daugiau nei priklauso pagal sudarytas sutartis.
„Iš pranešimų žiniasklaidoje matome, kad Vakarų Europos gamtinių dujų saugyklos yra apytuštės, tai manyčiau, kad Rusija šia prasme labai išmoningai gali panaudoti kaip priežastį kokius nors techninius gedimus ar kitą priežastį, kaip pavyzdžiui, kas nors atsitiko Ukrainoje, nes yra tranzitas per Ukrainą, ar Baltarusijoje Lukašenka sustabdytų tranzitą, ką jis grasino. Ir tokiu būdu kaip ir Rusija save pateisintų prieš Vakarų Europą, bet iš kitos pusės tas gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas.
Mano vertinimu, ši grėsmė yra reali, jos nereikėtų atmesti. Nors vėlgi, toks žingsnis iš Putino pusės būtų labai ekstremalus“, – sako energetikos ekspertas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atsakydamas, kam dėl to būtų didesni finansiniai nuostoliai, Rusijai ar Europai, teigia, kad priklausomybė yra abipusė. Mat ir Europa didelę dalį gamtinių dujų importuoja būtent iš Rusijos, o Rusijai gamtinių dujų eksportas Europai sudaro beveik 40 proc. visų biudžeto pajamų
„Ilgesniu laikotarpiu nuostolis būtų didesnis Rusijai, nes ji prarastų kaip patikimo tiekėjo statusą, Europos šalys pradėtų ilgalaikes sutartis sudaryti su kitais tiekėjais. Pavyzdžiui, Lenkija sudarė ilgalaikę sutartį su arabų šalimis, bandoma ieškoti alternatyvų, kaip atsigabenti dujų, prašoma ir Alžyro padidinti pajėgumus, ir Norvegijos. Tai tikrai gali nusipjauti šaką, ant kurios sėdi, nes Rusijos strategija turbūt nėra susipykti su visa Europa. Strategija yra skaldyk ir valdyk, tą Rusija daro jau labai seniai, nes prieš kokius 15 metų vienintelis būdas dujų patekimo į Europą buvo arba per Ukrainą, arba per Baltarusiją.
Per Ukrainą grubiai du trečdaliai keliaudavo dujų, trečdalis per Baltarusiją. Dujotiekių pavadinimą įspūdingi, „Sąjunga“ („Sojuz“) ir „Draugystė“ („Družba“). Dabar nei sąjungos, nei draugystės nebėra. Rusija investuoja, kaip apeiti Ukrainą, per Šiaurę jau du dujotiekiai ves, nors vienas dar neveikia, pietuose taip pat yra. Dabar praktiškai per Ukraina dujų tiekimas sumažėjęs beveik 3 kartus lyginant su ta situacija, kas buvo prieš 15 metų ir net per Baltarusiją nuo gruodžio 21 dienos srautas yra praktiškai išjungtas.
Tai Rusija signalizuoja Europai: jei norite gauti dujų, atidarykite Šiaurės srautus, bet mes nenorime per tas šalis. Bet aš abejočiau, ar Rusija visiškai nuspręstų netiekti dujų. Turint omenyje, kad tai būtų ilgalaikių kontraktų nesilaikymas, teisinės ir kitos pasekmės“, – komentavo ekonomistas.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad energetiniu klausimus prasčiausiai yra Vokietijai – ji tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos, dėl to yra ir Europos silpnoji vieta.
„Vokietija neturi nė vieno suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, yra visas kortas sudėjusi ant Rusijos, tų dviejų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, uždarė atomines elektrines ir jos strategija geopolitiniu požiūriu tikrai labai keista. Jie sekdami tapti žalesne ekonomika smarkiai didina priklausomybę nuo Rusijos. Vokietija tikrai yra „Achilo kulnas“ visos Europos ir galbūt viso Vakarų pasaulio“, – teigė jis.
Lietuva dujų nepritrūks
Energetikos ekspertas R. Švedas išskiria, kad Lietuva – geresnėje padėtyje, nes turi SGD terminalą. Anot jo, dėl to nei Putino, nei Lukašenkos grasinimai yra nebaisūs. Laidoje teirautasi, ar SGD visgi nėra brangesnė alternatyva.
„Tarptautinė atominės energetikos agentūra prognozuoja, kad po maždaug 15 metų pasaulinė prekyba SGD viršys prekybą dujotiekiais. Ką tai reiškia, kad SGD technologija populiarėja, jos darosi daugiau, atitinkamai ji pinga. Tai SGD įvertinant pasaulio kovą su klimato kaita ir tai, kad pasaulis visų pirma turi atsisakyti žymiai taršesnio kuro, anglies ir naftos, dujos yra prognozuojama, kad bus tas kuras, kuris bus tarytum tiltas į dar mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Taip, kad dujoms per artimiausius 15 metų prognozuojama toks neva aukso amžius, kad dujų vartojimas padidės ir atitinkamai SGD technologijos: tiek SGD gabenti tarp kontinentų po pasaulį, tiek įvairus SGD panaudojimas jau viduje vežiojant šias dujas mažais kiekiais į nutolusios regionus, regionus kur nėra dujotiekio, šios technologijos populiarės. Kaina, aišku, priklausys nuo rinkos ir nuo to, kas bus rinkoje, bet pasakyti, kad tai bus brangesnė alternatyva nereikėtų.
Priešingai, reikia manyti, kad suskystintos gamtinės dujos sėkmingai konkuruoja su dujotiekiais ir vamzdynais. Šiame kontekste pasakius tai, reikėtų pabrėžti mūsų Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo vaidmenį ir dideles perspektyvas, kadangi maža to, kad jis yra mūsų garantas ir ginklas, kuris atremia visus grasinimus iš Kremliaus ir iš Lukašenkos, iš Minsko, bet įvertinant, kad per artimiausius 10-15 metų gamtinių dujų rinka, ypač SGD, kils, tai yra didelė komercinė galimybė mūsų terminalui tas dujas eksportuoti čia regione, įvertinant, kad Lietuva jau baigė statyti gamtinių dujų jungtį su Lenkija, yra puikios jungtys su Latvija, Estija. Lietuva tikrai gali būti šio regiono komerciniu gamtinių dujų centru ir eksportuoti šias dujas ne tik, kad į Lenkiją, bet ir į Ukrainą, Slovakiją, nes nebūtina fiziškai dujas nugabenti iki tos šalies, yra daromos sutartys, apsikeičiama kiekiais. Taip, kad aš matyčiau, kad šia prasme SGD terminalui Klaipėdoje Lietuvoje yra didelės perspektyvos“, – komentuoja R. Švedas.
Kaip pastebi Ž. Mauricas, šiuo metu Rusija daugiau energetinės žalos padaryti negali, dėl švelnesnių žiemos orų situacija Europoje gerėja, tad kortas apversti galėtų nebent staigiai pasikeitę orai.
„Manau, kad Rusija nemaža dalimi jau iššaudžiusi didžiąją dalį šovinių, nes jau dabar riboja tą srautą ir matome to pasekmes. Dujų kaina Europoje užkilusi iki rekordinių aukštumą, yra net 10 kartų didesnė nei buvo praeitais metais. Matome to pasekmes – ne tik gamtinių dujų, bet ir elektros kaina, nes dalį elektros gamina iš gamtinių dujų, ir matome visą tą spaudimą visai prekių grandinei. Dėl to infliacija Lietuvoje ir euro zonoje kyla, Lietuvoje ypatingai, yra dviženklė. Mes didžiąja dalimi jau jaučiame tas pasekmes. Kažko labiau padaryti Rusija nelabai gali.
Gamtinių dujų rezervai buvo labai nedideli prasidedant žiemai, bet žiema yra išskirtinai šilta ši, praktiškai kaip užpraeita žiema, dėl to, jei dar porą savaičių išsilaikys tokie orai, tai bent jau tokio trūkumo turbūt Europos Sąjunga visgi išvengs. (…) Jei bus labai šalta antra vasario pusė, kovo mėnuo, tai gali sukelti tam tikrą reakciją rinkose, nes mažėjant atsargų lygiui, be abejo, rinkos ims panikuoti ir tos kainos gali dar labiau pakilti ir bendra retorika – visgi ginklų žvanginimas, tikimybė paliekama. Ji nėra didelė, bet ji nėra nulinė.
Būna kartais sugalvoja kažkokius remontus daryti dujotiekio ir pan. Ir aišku ta tikimybė, kai rinka įtempta, bet koks scenarijus šiek tiek prastesnis, kad ir Norvegijoje, Alžyre visi automatiškai dar didesnes kainas, bet didžia dalimi šovinių jau daug iššaudė Rusija. Taip tos kainos labai aukštos, bet plaukia itin daug laivų su SGD į Europą dabar“, – teigia ekonomistas.
Ekonomistas Ž. Mauricas primena, kad nors SGD terminas ir negarantuoja, kad mokėsime daug mažesnę ar didesnę kainą, mums tai garantuoja, kad galime derėtis ir mokėti rinkos kainą. O tuo pačiu terminalas ir garantuoja, kad dujų Lietuva nepritrūks.
„Iki atsirandant SGD terminalui „Independence“ Lietuvoje, metai iš metų mokėdavo Lietuva didesnę kainą nei Vokietija, nei ES vidurkis už gamtines dujas. Atsiradus terminalui mes praktiškai mokame identišką kainą, mokame rinkos kainą. Tas terminalas būtent ir užtikrina tai, kad mes galime rinktis iš kelių alternatyvų, dabar dar ten padaugės atsirandant jungčiai su Lenkija, taip pat turime su Suomija, Inčukalnio saugykla Latvijoje pakankamai perspektyvų turintis projektas, nes galime dujas pirkti vasarą, kai jos dažnu atveju pigesnės būna, saugoti ir naudoti žiemą, tuo dar labiau apsidraudžiant. Tai terminalas ir jungtys užtikrina, kad pirksime dujas pasaulinės rinkos kaina. Ji kartais būna mažesnė, kartais ne, nei tarkime dujos, kurias galime gauti iš Rusijos, bet nepamirškime dar vieno dalyko.
Rusija investuoja daug į gamtinių dujų struktūrą. Eksporto prasme, Kaliningradas vienas pavyzdžių, mes patys perkame iš Rusijos SGD, tai jei Rusija investuos daugiau, diversifikuos savo rinkas, į Turkiją yra daug dujotiekių, į Kiniją yra projektas didžiulis, tai Rusija taip pat kuo toliau, tuo labiau žais pagal pasaulinės rinkos taisykles ir tos šalys, kurios bus susietos dujotiekiu tik su Rusija gali ilgainiui stipriai nukentėti. Reikia stengtis investuoti į tą infrastruktūrą, kad mes galėtume būti pasaulinės rinkos dalimi ir užtikrinti tai, kad mes mokėsime ne didesnę kainą nei moka daugelis kitų Europos ir pasaulio šalių.
(...)Na kokios derybos su maža šalimi, kuri turi vieną jungtį. Ką Rusija pasakydavo, tokią kainą ir mokėdavome. Dabar galime derėtis ir tai mūsų didžiausias privalumas. Kalbant apie saugumą, tai mes tikrai dujų nepritrūksime. Tai yra faktas, nes tiesiog mūsų terminalas faktiškai pilnai aprūpina mūsų poreikius“, – patikino Ž. Mauricas.