Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis džiaugėsi, kad NT mokesčio klausimu einama „visuotinumo link“. Vis tik jis ragino atsisakyti siūlomo 1,5 medianos modelio.
„Sveikiname Vyriausybės ėjimą į NT mokesčio plėtimą ir ėjimą mokesčio visuotinumo link. Tai yra sveikintinas dalykas, taip pat sveikintina, kad įtraukiamas maksimaliai daug apimtimi komercinis turtas, nes dabar skirtingos komercinio turto šakos yra diskriminuojamos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) klausymų metu teigė A. Romanovskis.
„Sutinkame su Lietuvos banko pastaba, kad fundamentaliai yra du barjerai, kurie ateina su projektu ir sukuria tam tikrą nelygybę, vertikalų ir horizontalų neteisingumą – pirmas dalykas 1,5 medianos įvedimas. Siūlome 1,5 medianos atsisakyti ir taikyti ne pagal atskiras savybes, bet pagal turto vertes“, – akcentavo jis.
Lietuvos bankas: reikėtų tobulinti dabartinę mokesčio sąrangą
Tuo tarpu Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis tikino palaikąs Finansų ministerijos siekį, kad NT mokestis taptų labiau visuotinis, tačiau jo manymu tobulinti reikia dabartinę mokesčio sąrangą.
„Mes palaikome Finansų ministerijos siekį, kad mokestis taptų labiau visuotinis, tačiau manome, kad reikėtų tobulinti dabartinę mokesčio sąrangą, o ne pereiti prie visiškai naujos, kuri turi nemažai trūkumų“, – sakė A. Prapiestis.
„Dabartinė sąranga turi progresyvius tarifus, apmokestina didesnes NT vertes vieno asmens valdomas. Perėjus prie atskirų objektų apmokestinimo, tuomet asmeniui valdant 10 NT objektų, jis galimai turėtų juos mažesnės vertės, (...) ir objektai galimai nesiektų 1,5 savivaldybės medianos ar būtų labai mažai apmokestinami“, – tvirtino jis.
R. Žakaitienė: NT mokestis turi būti „pilnai savivaldybių mokesčiu“
Galiausiai Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė tikino, kad NT mokestis turi būti „pilnai savivaldybių mokesčiu“.
„Šis mokestis turėtų būti pilnai savivaldybių mokestis. Seniai laikas, kad NT mokestis pasiektų savivaldybes ir kuo didesnis gyventojų skaičius mokėtų jį“, – akcentavo R. Žakaitienė.
BFK pirmininkas M. Lingė pirmadienį pasiūlė sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Jo registruotame siūlyme numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Politikas tikino siūlantis vadovautis žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervale.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pateiktame Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.