Per sausio 31 d. Minske įvykusį posėdį prie apskritojo stalo, skirtą su atomine elektrine susijusioms problemoms, mokslininkas patvirtino, kad dar 1993 metais specialistai iš Nacionalinės mokslų akademijos energetinių problemų instituto (dabar priklausančio Jungtiniam energetinių ir branduolinių tyrimų institutui „Sosny“) atliko mokslinį tiriamąjį darbą, kurio tikslas buvo nustatyti galimas atominės elektrinės statybos vietas. Mokslininkų pateikta ataskaita yra pasirašyta Aleksandro Michalevičiaus, šiuo metu einančio Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Energetikos instituto mokslinio vadovo pareigas, rašo belapan.by.
G. Lepinas primena, kad tuo metu buvo ištirta per 30 galimų branduolinės jėgainės statybos vietų. Penkios aikštelės dėl geologinių vietovės ypatumų buvo atmestos kaip netinkamos.
Anot profesoriaus, net po keturiomis iš šių penkių aikštelių buvo nustatyti ne šiaip sau postūmiai, o Žemės plutos tektoninių plokščių sankirtos.
1908 metais vienoje iš šių geologiškai nestabilių vietovių įvyko 6–7 balais pagal Richterio skalę įvertintas žemės drebėjimas. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas kaip Gudogų žemės drebėjimas.
„Būtent ši pavojinga ir visiškai netinkama šalia Astravo esanti aikštelė ir buvo pasirinkta atominės elektrinės statybai“, – teigia G. Lepinas. Profesorius kategoriškai pridūrė, kad tokioje vietoje negalima statyti jokio už, pavyzdžiui, kiaulių fermą, pavojingesnio objekto.
Savo būgštavimus ir jų pagrindą fizikas išdėstė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui adresuotame laiške – juk Baltarusijos AE statybą vykdo Rusijos generalinis rangovas. Atsakymo mokslininkas sulaukė iš Žemutinio Naugardo Branduolinės energijos informacijos centro. Kaip teigia mokslininkas, centro specialistai pamėgino įrodyti, kad šioje vietoje statybos darbus vykdyti galima, tik kad padarytos išvados rodė ką kitą.
Žemutinio Naugardo centro darbuotojai pranešė, kad šioje vienoje neva esanti labai patikima 2,9 km pločio ir 4,9 km ilgio sritis, o tai reiškia, kad patys pripažino, jog iš visų keturių pusių numatytą statybų aikštelę supa Žemės plutos tektoniniai lūžiai, aiškino G. Lepinas. „Kaip jums tai patina? Nedidukė „patikima“ salelė, apsupta siaubingai pavojingų plotų!“ – piktinosi mokslininkas.
G. Lepino nuomone, nežiūrint į jau atliktas investicijas į atominės elektrinės projektą, šio objekto statybą būtina nutraukti.
„Galima internetu suorganizuoti masinę parašų rinkimo akciją, kad pavyktų surinkti tūkstančius prieš šios branduolinės jėgainės statybą pasisakančiųjų balsų. Būtina išaiškinti, kad Astravo aikštelėje statybų vykdyti negalima. Štai koks yra principinis klausimas, o visa kita gali dar palaukti“, – dėstė G. Lepinas.