„Delfi“ skaitytojas iš Klaipėdos sako, kad susitaupė apie 1 megavatvalandę elektros, tačiau į šaltąjį metų sezoną jos perkelti neišeina, tad teks pirktis trūkstamą šildymui kiekį iš tiekėjo.
Algimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakoja, kad kovo mėnesį kieto kuro katilą jo name pakeitė šilumos siurblys „oras-vanduo“. Supratęs, kad 5,2 kilovato (kW) saulės elektrinė nepatenkins energijos poreikių, gyventojas padidino galingumą iki 9,6 kW.
Kovą jis kreipėsi į nepriklausomą tiekėją prašydamas sukauptą elektros kiekį perkelti į naują šildymo sezoną.
„Atsakymas buvo, kad to padaryti negalima, – neleidžia įstatymas. Taupiau, likutis balandžio 1 dieną buvo 1100 kWh, apmokėjo po 6–7 ct, mano sutikimo nereikėjo. Dabar aišku, kad artėjančiam šildymo sezonui reikiamo elektros energijos kiekio nesukaupsiu ir tie 1100 kWh bus aukso vertės“, – komentavo skaitytojas, turėdamas omenyje dabartines aukštas elektros kainas.
Anot jo, dėl to jam kyla daug klausimų. Pirmiausia jam įdomu, kodėl turi parduoti elektrą būtent tiekėjui, užuot pardavęs ar padovanojęs vaikams, bažnyčios šildymui ar kam kitam.
„Antras klausimas būtų, ar išvis reikia balandžio 1-ai dienai užnulinti sukauptą elektros energijos kiekį šildantiems būstus šilumos siurbliu? Kas gali garantuoti, kad po balandžio 1 dienos bus idealus pavasaris, vasara, ruduo ir pavyks šildymui sukaupti pakankamą kilovatvalandžių kiekį?“, – klausia Algimantas.
Jis stebisi, kodėl, būdamas „pagamintos energijos savininkas“, esą neturi į ją jokių teisių. Vyras tikisi daugiau aiškumo.
Elektros tiekėjo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė patikslina, kad šią vasarą Seime priimtas vadinamasis Proveržio paketas, kuriame numatytas „kaupimo“ periodo pailginimas, tai yra, vietoj vienų metų dabar bus 2 metų kaupimo laikotarpis.
„Nors sukauptas kiekis po kaupimo laikotarpio yra anuliuojamas, jis yra kompensuojamas klientui pagal sutartyje su tiekėju numatytas sąlygas“, – teigia atstovė.
Bendrovės manymu, dvejų metų kaupimo terminas yra pakankamas. Per tokį laikotarpį vartotojas galėtų optimizuoti ir turėti tinkamą elektrinę, kuri sugeneruotų tokį elektros kiekį, kuris atitinka jo suvartojimą.
„Ignitis“ manymu, apskritai, „kilovatvalandžių kaupimas nėra visai teisingas“.
„Kitose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje taikomas modelis, kai gaminančių vartotojų pagaminta elektros energija superkama už tuo metu esančią rinkos kainą, o sugrąžinama už tokią kainą, kuri yra rinkoje vartojimo metu. Tokiu atveju vartotojas gali disponuoti pagamintos energijos verte kaip jam atrodo teisinga“, – sako L. Beganskienė.
Skaitytojui Algimantui įtariant, kad galbūt dabartinė tvarka naudinga tiekėjams, „Ignitis“ atstovė sako, kad jų atžvilgiu dabartinė sistema sukelia disbalansą tarp pagamintos ir patiektos elektros vertės ir tarp tos energijos, kuri yra patiekiama vartotojui tamsiu paros metu ar žiemos metu.
„Todėl, mūsų vertinimu, ilginti šį terminą ar jį išvis panaikinti sukeltų daugiau žalos nei naudos ilgalaikėje perspektyvoje“, – komentuoja L. Beganskienė.
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos narys Giedrius Kvedaravičius sako, kad vartotojo pageidaujamas elektros sukaupimo ir disponavimo ja būdas būtų techniškai sunkiai įgyvendinamas – iš dalies dėl pačios elektros kaip produkto specifikos, ir dėl kitų veiksnių. Todėl jis siūlo kitą variantą.
„Manau, kad viskas yra įmanoma. Tačiau iš tiesų toks mechanizmas būtų labai sudėtingas. Reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirmas yra ESO gebėjimas tokią apskaitą vykdyti ir IT sistemų pokyčiai. Antras dalykas yra mokestinis: jeigu dovanoji giminaičiui, tai nieko tokio, bet jeigu įsivelia kokie finansiniai srautai, teoriškai tai yra objektas pajamų mokesčiui. Tai reiškia, reikėtų deklaruoti“, – sakė G. Kvedaravičius.
Jo manymu, prasmingiau būtų kalbėti apie naudojimosi elektra realiu laiku pokyčius.
„Sakyčiau, būtų geriau ne sukauptą energiją padovanoti, bet leisti be apribojimų išskaidyti generacijos galias. Pavyzdžiui, jeigu turiu ant stogo 10 kW elektrinę, – kad man niekas nedraustų dalį jos galios priskirti savo tėvams. Ar padovanoti. Ir jau būtų mano, kaip mokesčių mokėtojo klausimas, ar sąžiningai deklaruoju pajamas, ar ne. Kiek žinau, net ESO būtų patogiau, nes tai yra grynai administracinis, teisinis apribojimas“, – argumentavo G. Kvedaravičius.
Tuo metu skaitytojas Algimantas svarsto, kad galbūt be reikalo statėsi didesnę saulės jėgainę.
„Gal aš be reikalo tuos 9,6 kW įsivedžiau. Gal užtektų mažiau. Kas gali prognozuoti, kad šiais metais bus labai gražu, daug saulės: vienais metais būna taip, kitais metais – kitaip. Gal techniškai sunku, gal apskaita padidėja, dar kažkas? (...) Galiu ar bažnyčiai paskirti, vaikams, dar kažkam – čia jau mano reikalas, ar aš parduosiu, ar atiduosiu“, – mano vyras.
Jo suvartojimas namuose svyruoja nuo 130 iki 230 kWh per mėnesį.
„Vasarą taupiau, išjungiau rekuperatorių, tai 130 kWh užteko. Gyvenu nuosavame name, ant stogo ta elektrinė. (...) Žmonėms neaiškino „pasistatykite elektrinę ir tada statykite šilumos siurblį“, niekas nemanė, kad čia taip brangs“, – komentavo Klaipėdos gyventojas.
Energetikos ministerija sako, kad siekiant išlyginti sezoninius elektros energijos gamybos svyravimus, Proveržio pakete buvo atlikti teisės aktų pakeitimai, numatantys, jog nuo 2022 metų balandžio 1 dienos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis prailginamas nuo vienerių iki dvejų metų.
„Tai reiškia, kad gaminantis vartotojas, pradėjęs gaminti energiją šių metų balandžio 1 dieną ir jos nesuvartojęs šiais metais, galės tą padaryti iki 2024 metų kovo 31 dienos“, – teigia ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Ji kartu atkreipia dėmesį, kad gaminančio vartotojo veiklos modelis yra skirtas elektros energijos gamybai ir vartojimui išskirtinai savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti be galimybės ją parduoti.
„Minimu atveju, elektros energijos persiuntimas (dovanojimas) kitiems asmenims, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą būtų laikomas elektros energijos tiekimu kitam vartotojui, tokiu atveju veikla yra reguliuojama licencijomis, atsiranda prievolė deklaruoti vykdomą veiklą, pajamas, jeigu tokios būtų gautos, mokėti gautų pajamų mokesčius“, – aiškina ministerija.
Ministerija yra skelbusi, kad Lietuva siekia, jog 2030 metais kas trečias šalies vartotojas pats pasigamintų elektros energijos.
Šitai įgyvendinant, be kitų veiksmų, atsisakoma plėtros ir elektros gamybos leidimų visiems gaminantiems vartotojams, neberibojama gaminančių vartotojų elektrinės įrengtoji galia bei siekiama užtikrinti paprastesnius atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdus.
Taip pat bus suteikiama galimybė vienam vartojimo objektui priskirti kelias elektrines, taip užtikrinant, kad vartotojas galėtų patenkinti visą savo elektros poreikį. Norintieji įsigyti elektros energiją iš nutolusios elektrinės, nebeturės dėl to didinti savo įvado.