BALTPOOL biržos duomenimis, tarp didžiausių paramos gavėjų šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais - UAB „Lietuvos energija“, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Šilutės vėjo projektai“, UAB „Renerga“ bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda“.
Per 9 šių metų mėnesius vėjo elektrinėms skirta daugiau nei 28,5 mln. eurų, saulės - beveik 22,5 mln. eurų, o biokuro ir biodujų - daugiau nei 9 mln. eurų paramos. Dar beveik 21 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma skirta gamybos balansavimo ir kitiems projektams.
Nuo 2010 m. iš VIAP biudžeto atsinaujinančių išteklių energetikos projektams jau išmokėta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui 2010-2018 metais skirta apie 700 mln. eurų paramos, arba maždaug 44 proc. viso VIAP biudžeto.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 523 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita“ gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, gaus ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic”, kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų - dotacijos iš VIAP biudžeto.
Šią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino 2019 m. VIAP biudžetą - 99,576 mln. eurų, t. y. 31,5 proc. mažesnį nei 2018 m. - 145,271 mln. eurų.
VIAP lėšų poreikis iš esmės mažėja dėl išaugusios elektros energijos rinkos kainos, kuri mažina VIAP lėšų poreikį atsinaujinančių išteklių gamybai finansuoti, taip pat nenumatytas finansavimas elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui, pranešė VKEKK.
2019 m. VIAP lėšos bus skiriamos remti ir skatinti vietinę gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, taip pat kompensuoti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimą prie elektros tinklų.