Jungtį „NordBalt“ panaudos eksportui
Gruodžio 11 dieną „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė paros kaina bus 23,26 cento, o gruodžio 12 dieną – 23,41 cento už kWh (be PVM). Ketvirtadienis bus trečia brangiausia para šiemet. Didesnė kaina 2024-aisiais buvo tik sausio 5 dieną (67,08 cento) ir spalio 2 dieną (24,14 cento už kWh).
Šį trečiadienį elektra brangiausia bus 18 val., tuomet kilovatvalandė kainuos 43,88 cento už kWh (arba 438,78 euro už MWh), o ketvirtadienį kainos pikas fiksuojamas nuo 8 val. ryto. Tą valandą kaina bus 54,2 cento už kWh (arba 542,03 euro už MWh):
Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ komentuoja, kad elektros kainą Lietuvoje ir Baltijos šalyse labiausiai lemia trečiadienį ir ketvirtadienį dėl remonto darbų išjungta 358 MW galios elektros jungtis „EstLink 1“ ir minimali vėjo generacija centrinėje Europoje.
„Dėl to Vokietija turi didelį elektros deficitą, o trūkstamą elektrą importuoja iš Šiaurės Europos ir tai kelia kainą visame regione. Dėl šios priežasties įprastai žemesnių kainų pietinėse Švedijos zonose šiandien susiformavo aukštos elektros kainos.
Vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse šiandien yra vidutinė ir dienos metu „NordBalt“ jungtis bus netipiškai naudojama elektros eksportui į Švediją“, – teigiama komentare „Delfi“.
Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas socialiniame tinkle paskelbė, kad mažesnę gamybą trečiadienį nulėmė ir oro sąlygos.
„Rytoj (trečiadienį – red.) mūsų regione – vadinamoji Dunkelflaute, kai labai mažai saulės ir žemyninio vėjo. Dėl to 17:00–19:00 val. „Nord Pool“ kainos Lietuvoje viršija 400 Eur/MWh. Tuo metu jūroje bus puikus vėjas elektros gamybai. Kai ten turėsime vėjo parkus, elektros kainų svyravimai sumažės“, – sako D. Maikštėnas.
Kaip žinoma, „Ignitis grupė“ turi ambicijų vystyti jūrinius vėjo parkus.
Elektros kaina „Nord Pool Spot“ trečiadienį, 18–19 val. Lietuvos laiku:
Ragina statyti ir AEI elektrines, ir baterijas
Elektros sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ akcentuoja didelę šalies priklausomybę nuo atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau turi pastabų dėl jūrinio vėjo.
„Situacija, kai kainos viršija 400, 500 ar net daugiau Eur/MWh biržoje šiais metais, tiesą sakant, jau nebeturėtų stebinti. Tiek mes, tiek ir kaimynai turime gana didelę priklausomybę nuo AEI generacijos ir labai mažą lankstumą generacijoje, tai yra, galimybių importuoti/pasigaminti pigiai elektros energijos“, – „Delfi“ komentuoja „Elektrum Lietuvos produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Pasak jo, kita svarbi aplinkybė yra: į Lietuvą ir visą regioną atėjo žiema.
„Šiandien planuojamas net 1,95 GW momentinis vartojimas ryte ir apie 1,9 GW vartojimas 16-17h“, – apie suvartojimo piko įtaką kainoms kalba M. Kavaliauskas.
Tačiau jis nesutinka su aukščiau išdėstytais pastebėjimų dėl jūrinio vėjo – anot jo, tai nesumažintų elektros kainos iš esmės.
„Nes esame bendroje rinkoje su Latvija, Estija, Suomija, Švedija ir t.t. Nors tai tikrai būtų naudinga valstybei ar investuotojui, tačiau kardinaliai kainos mūsų regione nesumažintų. Kad išvengtume tokių dienų ir kainų, reikia dar daugiau vėjo, saulės ir baterijų tiek Lietuvoje, tiek ir regione“, – argumentuoja M. Kavaliauskas.
Drastiški skirtumai: nuo poros centų iki euro už kilovatvalandę
Baltijos šalių kainos ketvirtadienį skirsis: Estija, nors ir patirs tą patį 8 val. kainos piką, vis dėlto turės mažesnę vidutinę kainą.
O žvelgiant į visą „Nord Pool“ sistemą matyti ypač didelių skirtumų. Pavyzdžiui, tuo metu, kai Suomijoje, dalyje Norvegijos ir Švedijos kainų zonų elektra tekainuos 1–2 centus už kWh, kitose pastarųjų dviejų šalių zonose kainos pikai sieks 70–90 centų už kWh.
Ypač išsiskirs Vokietija ir Danija, kuriose ketvirtadienio vakarą elektra kainuos 93,63 cento už kWh (936,28 euro už MWh). Nedaug atsiliks ir Austrija. Visoje „Nord Pool“ sistemoje vidutinė paros kaina ketvirtadienį bus 8,58 cento už kWh.
Kainų šuoliai ypač aktualūs vartotojams, pasirinkusiems su birža susietus valandinius planus: kai elektra brangesnė, jiems pravartu sumažinti elektros vartojimą. Pažymėtina, kad tai tėra dalis galutinės kainos, kurią sudaro ir valstybės reguliuojama dalis (persiuntimas, VIAP ir kt.) bei nepriklausomo tiekėjo marža.
