Gruodžio 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 16 proc. nuo 131 Eur / MWh iki 110 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę stebėjome jau įprastą situaciją rinkoje, kai elektros suvartojimas darbo dienomis buvo aukštas, o atsinaujinančių išteklių gamyba minimali. Dėl to elektros kainos laikėsi apie 130 Eur / MWh. Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė savaitgalį: sparčiai atšilę orai lėmė, kad elektros suvartojimas vidutiniškai mažėjo 11 proc., lyginant su savaitgaliu prieš tai.
Taip pat savaitgalį itin išaugo vėjo jėgainių gamyba, maksimali valandinė jų generacija šeštadienio vakare siekė net 957 MW. Sekmadienį paryčiais, 4 ir 5 valandomis, elektros kaina buvo neigiama, atitinkamai -0,01 ir -0,72 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. nuo 277 GWh iki 264 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 113 GWh elektros energijos – 11 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 102 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių elektrinių gamyba augo 6 proc. nuo 51 GWh iki 54 GWh. Taip pat augo vėjo jėgainių gamyba, jų pagamintas kiekis padidėjo 20 proc. nuo 30 GWh iki 36 GWh. Hidroelektrinės gamino 19 proc. daugiau nei praeitą savaitę, jų gamyba išaugo nuo 13 GWh iki 15 GWh.
Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 48 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 32 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 4 proc. nuo 196 GWh iki 188 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. – iš Latvijos ir likę 26 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei keturis kartus nuo 5 GWh iki 23 GWh. 45 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 55 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 17 proc. Lenkijos kryptimi ir 59 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.