„Nord Pool“ biržoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose penktadienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė valandos kaina šeštadieniui (3–7 valandomis) svyruoja nuo 1,78 iki 3,02 euro už megavatvalandę (arba 0,178–0,302 cento už kilovatvalandę) (be PVM).
Kovo mėnesio elektros kainos vidurkis Lietuvoje gali nesiekti ir 100 eurų už MWh (dabartiniais skaičiavimais – 90,5 euro). Dviženklė mėnesio kaina nebuvo matyta nuo 2021 metų rugpjūčio.
Vakarų Europos šalyse situacija su šeštadienio kainomis taip pat įdomi: Prancūzijoje bus valandų, kai kainos kris iki minus 0,03 euro už MWh, Vokietijoje ir Liuksemburge – minus 6 eurų, Nyderlandai kai kuriomis valandomis turės beveik -10 eurų, o Belgija – apie -13 eurų už MWh kainas.
Tiesa, kaimyninei Lenkijai sekasi mažiau: šalies vartotojai šeštadienį už elektrą vidutiniškai mokės po 100 eurų už MWh.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad ateityje neigiamos kainos bus matomos rečiau.
„Neigiamos kainos paprastai atsiranda, kai rinkoje yra įrenginių, kurie net esant labai žemoms kainoms neišjungia gamybos, – dažniausiai tai būna branduolinės arba anglies elektrinės. Nes gamintojams labiau apsimoka susimokėti, negu sustabdyti kelioms valandoms elektrinę.
Kadangi tokių elektrinių dalis Europoje mažėja, ateityje matyt, tokių neigiamų kainų neturėtų būti daug – ir Lietuvoje taip pat‟, – „Delfi‟ penktadienį prognozavo ekspertas.
Anot jo, Lietuvoje artimų nuliui kainų situaciją paaiškina būtent atsinaujinančių išteklių (vėjo, vandens) generacija ir mažesnė paklausa.
„Kainos visada bus mažesnės tuo metu, kai smarkiau papučia vėjas ar pašviečia saulė, šiuo atveju – vėjas, ir padidėja pasiūla, pamažėja paklausa‟, – teigia M. Nagevičius.
Pastarąjį kartą neigiamos elektros kainos į Lietuvą buvo grįžusios paskutinę 2022 metų dieną.
Infografike – mėnesio kainų Lietuvoje palyginimas pastaruosius dvejus metus, o kartu – praėjusių bei šių metų kovo 25 dienos elektros didmeninės kainos:
M. Nagevičius teigia, kad kainų šuoliai ilgainiui išnyksta, vartotojams atkreipiant dėmesį į žemas kainas ir imant naudoti daugiau energijos.
„Šiuo metu dar labai nedaug žmonių turi elektromobilius ir elektros akumuliatorius arba gali tuo metu padidinti elektros vartojimą. Dėl to ir yra inercija‟, – sakė M. Nagevičius.
Atitinkamai, pasak jo, didėjant paklausai, auga ir kainos.
„Kai pradeda smarkiai vartoti elektrą, tai elektros paklausa ima didėti ir tos kainos vėl nustoja taip smarkiai mažėti. Tokiu būdu pati rinka susibalansuoja‟, – aiškina LAIEK prezidentas.
Šią savaitę šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid‟ teigė, kad „pavasaris pagaliau atėjo ir į elektros rinkas‟: augusi hidroelektrinių, vėjo ir saulės generacija bei reikšmingai sumažėjęs vartojimas lėmė žemesnes kainas visame regione.
Infografike – planuojamo suvartojimo Lietuvoje kreivė kovo 16–25 dienomis. Matyti, kaip savaitgaliais sumažėja paklausa:
Kovo 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 37 procentais nuo 120 iki 75 eurų už MWh. Vienas svarbiausių pokyčių – praėjusią savaitę reikšmingai sumažėjusi paklausa.
„Tam didelę įtaką turėjo atšilę orai – savaitės pabaigoje oro temperatūra dieną pasiekė net 13 °C‟, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Operatorius atkreipia dėmesį, kad praėjusios savaitės pabaigoje pasiektas valandinis saulės jėgainių gamybos rekordas – 362 MW.
„Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 600 MW saulės jėgainių, todėl naujo rekordo ilgai laukti nereikės, saulės energija darys vis didesnę įtaką kainoms‟, – komentuoja L. Varanavičius.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų generacija trečią savaitę iš eilės išliko aukšta ir siekė 52 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių ir saulės jėgainių gamyba.