Bendrovė „Litgrid“ ketvirtadienį komentavo „Delfi“, kad vienas iš faktorių – elektros pralaidumų ribojimas regione.
„Šiandien vienai valandai – nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku – momentinį didmeninės kainos šuolį tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje lėmė kelių atsitiktinių įvykių visuma: tą valandą yra ribojami pralaidumai prekybai iš Estijos į Latviją, iš Švedijos į Lietuvą ir iš Lenkijos į Lietuvą“, – teigiama komentare.
Dar vienas veiksnys – 18 valandą Lietuvoje stipriai sumažėja atsinaujinančių elektros išteklių generacija – nebėra intensyvaus vėjo ir saulės.
„Trečia – įtakos kainai turėjo ir apribota vietos generacija Latvijoje: neveikia dvi Rygos šiluminės elektrinės. Lietuvoje tą valandą dirba septintas ir devintasis Lietuvos elektrinės blokai (naudojantys dujas - red.)“, – komentuoja operatorė.
„Litgrid“ pažymi, kad minėta kaina yra aukščiausia iki šiol fiksuota valandinė kaina Lietuvoje.
„Kainą lėmė atsitiktinių įvykių visuma, kurie neformuoja tendencijos. Tokia kaina laikėsi tik vieną valandą, o nuo 19 val. ji grįžo į standartinį šios savaitės piko valandų kainų lygį“, – pabrėžia operatorė.
Paklausta, ar situacija gali kartotis, bendrovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europa gyvena labiau įtemptu negu įprastai energetiniu laikotarpiu – dėl ypač aukštų temperatūrų šalyse ribojama elektros gamyba ir pralaidumai, o užsitęsusi dujų krizė augina tradicinės generacijos kainą.
„Nors Lietuva, turėdama savo dujų terminalą, stipriai besivystančią vietos generaciją, ruošiamus energijos kaupimo sprendimus yra energetinio saugumo prasme yra stipri, tačiau kainos prasme situaciją formuoja ir lemia rinka, gamybos ir poreikių apimtys kitose šalyse bei tarpsisteminiai pralaidumai, nuo kurių esame priklausomi“, – sako operatorė.
Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis grupė“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė taip pat teigia, kad netipiškai aukštą vienos valandos kainą daugiausiai nulėmė smarkiai apribotas elektros energijos jungčių pralaidumas:
Iš 1447 megavatų (MW) Estijos-Latvijos pralaidumų rinkai yra prieinami tik 600 MW, iš 700 MW Švedijos-Lietuvos pralaidumų – tik 350 MW, o iš 500 MW Lenkijos-Lietuvos pralaidumų – tik 350 MW.
Be to, pasak grupės, Latvijoje neveikia dujinės elektrinės, Lietuvoje ketvirtadienį veikia tiek 450 MW galios Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas (KCB, 9-as blokas), tiek 300 MW galios Elektrėnų rezervinės elektrinės 7-asis blokas. (Elektrėnų kompleksą valdo antrinė „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis gamyba“).
Padidėjusi Lietuvos dujinių blokų elektros gamyba matyti šiame „Litgrid“ sistemos duomenų grafike:
Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga portalui komentavo, kad tokie kainų pikai gali kartotis.
„Man atrodo, tai – rekordinė valandinė kaina, kokia yra buvusi. Nesinori būti tuo blogu pranašu, bet turėsime tokių blogų situacijų ir daugiau“, – teigia jis.
Pasak vadovo, jau pats bendras elektros kainų lygis auga, o jeigu dar prisideda techninės aplinkybės ar šaltis, momentinė kaina gali būti ypač aukšta.
„Rizika labai didelė, tą rodo didmeninės rinkos kainos prognozės. Jeigu bendrai pasižiūrėtume ateities kainų sandorius pačioje Vokietijoje, matome, kad ketvirtas ketvirtis ir kiti metai yra prognozuojami labai brangūs. Kalbame apie bazinį kiekį, kuris kiekvienai valandai vienodas“, – sakė M. Giga.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius daro prielaidą, kad „neveikia rinka“.
„Kokia tokio trumpalaikio kainų šuolio priežastis? Čia „Litgrid“ vietoje padaryčiau išsamią situacijos analizę. Bet viena priežastis aiški akivaizdžiai. Neveikia rinka. 99 proc. elektros vartotojų šiandien nuo 18 valandos nesumažins elektros vartojimo, nes už elektrą moka arba fiksuotą mokestį arba kainą, pririštą prie mėnesinio kainos vidurkio.
Iki šių vartotojų neateina trumpalaikiai kainų signalai. Jie nereaguoja į kainų pokyčius. Net į tokius didelius kainų pokyčius. Paklausa yra visiškai neelastinga kainai, todėl kaina kyla „į kosmosą“, – feisbuko įraše teigia energetikos ekspertas.
„Būtent į pokyčius šioje srityje dabar reikia dėti labai daug dėmesio, darant pokyčius čia. Kad mums nereikėtų deginti tiek dujų ir kad kainos tiek nešokinėtų ateityje“, – sako jis.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos kainų zonose trečiadienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) kaina ketvirtadienio vakarui šoktelėjo iki 2100,08 euro už megavatvalandę (MWh), taip padidindama ir dienos vidurkį iki 446,28 eurų už MWh – beveik dvigubai didesnės vertės nei prieš parą (237,30 eurų). Tiesa, po įspūdingo piko jau kitą valandą kaina nurimo iki 424,42 euro už MWh.
Pastarąjį kartą keturženklė valandinė elektros kaina Lietuvos zonoje fiksuota pernai gruodžio pradžioje. Tuomet valandos kaina viršijo 1000 eurų už MWh.
M. Nagevičiaus įrašas: