Bendrovė „Ignitis“ tikina, kad reaguoja į pasikeitusią situaciją rinkoje ir sumažėjusias sąnaudas dėl nukritusių kainų, o pokyčiai jau matyti ir bendrovės siūlymuose.
„Taip pat artimiausiu metu dalis mūsų esamų klientų gaus informaciją apie planuojamą pritaikyti vienkartinę nuolaidą už sausio mėnesį suvartotą ir deklaruotą elektros energiją. Šios nuolaidos bus pritaikomos automatiškai be jokių papildomų įsipareigojimų.
Tai labiausiai palies tuos klientus, kurie sutartis sudarė itin aukštomis kainomis, kurios yra arti arba net viršija valstybės nustatytą kompensacijos ribą – 56,5 ct/kWh“, – „Delfi“ penktadienį komentavo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad bendrovė reaguoja į pokyčius rinkoje.
„Kai tik turime galimybę, klientams stengiamės pasiūlyti kuo geresnes kainas. Pavyzdžiui, lyginant su spaliu-lapkričiu, vieno iš pagrindinių mūsų planų kilovatvalandės elektros tiekimo kaina sumažėjo 10 ct: nuo 34 ct/kWh iki 24 ct/kWh neskaičiuojant mokesčių už persiuntimą, skirstymą ir VIAP“, – „Delfi“ komentavo V. Koryzna.
Jo teigimu, didžioji bendrovės klientų dalis atėjo kartu su antrąja rinkos liberalizacijos banga. Beveik visi jie fiksavo kainas, kurios tuo metu siekė 18 centų, taigi jos vis dar gerokai žemesnės nei dabar.
„Pačią geriausią kainą šiuo momentu gali gauti klientai turintys su birža susietą planą. Šį mėnesį fiksuojame didėjantį tokių sutarčių skaičių ‒ net apie 40 proc. naujų „Enefit“ klientų rinkosi ne fiksuoti kainas, o sieti jas su birža.
Tačiau tokiu atveju svarbu nepamiršti, jog kainos biržoje kinta ir šią riziką teks prisiimti pačiam klientui“, – sako pašnekovas.
Ketvirtadienį „Elektrum Lietuva“ pranešė, kad „didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau valstybės kompensuojamos 28 ct/kWh ribos“.
Pasak bendrovės ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui.
„Stebėdami rinką bei planuodami savo gamybos pajėgumus ir siūlome vartotojams mažesnes, realią situaciją atitinkančias kainas. Tai yra akivaizdžiai matomas liberalizacijos privalumas, nes būtent liberalizacija ir prisideda prie kainų „karpymo“, – pranešime komentuoja „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį pranešė, kad sausio mėnesį visi nepriklausomi tiekėjai rekordiškai sumažino siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, palyginti su gruodžio mėn. pabaigos kainomis: „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15,0 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais už kWh (7,5 proc.).
Agentūros skaičiavimu, pastarosiomis dienomis planų su fiksuota elektros energijos kaina (24 mėn. ir 36 mėn.) vienos laiko zonos 1 kWh vidutinė kaina siekė 34 centus už kWh, dviejų laiko zonų 1 kWh vidutinė kaina siekė 33 centus. Kainos nurodomos be valstybės taikomų kompensacijų.
Šiuo metu 12 mėn., 24 mėn. kainos fiksavimo planus siūlo vienas tiekėjas – „Ignitis“, o 36 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planus anksčiau siūlė 3 tiekėjai, tačiau šiais metais „Ignitis“ tokio plano nebesiūlo. 84 mėn. elektros energijos kainos fiksavimo laikotarpio planą galima rasti „Enefit“.
Infografikas iliustruoja kainų tendencijas. Jame pateikiami LEA skaičiavimai dar iki „Elektrum Lietuvos“ siūlymo. Prognozuojamos mėnesio sąskaitos yra apskaičiuotos vienai laiko zonai, 36 mėn. fiksavimui, be kompensacijų ar nuolaidų, skaičiuojant 150 kWh per mėnesį suvartojimą. Kartu nurodomos ir visuomeninio bei garantinio tiekimo paslaugų sąskaitų prognozės:
Penktadienį trijų didžiausių tiekėjų interneto svetainėse galime matyti pasiūlymus 28–34 centų už kWh intervale (kalbant apie vieną laiko zoną, fiksuotą 24–36 mėn. kainą, be kompensacijos):
„Ignitis“ 24 mėn. trukmės plano tarifas yra apie 34 centai, „Enefit“ su 36 mėn. sutartimi siūlo fiksuoti kainą ties 33,062 cento, o „Elektrum Lietuva“ pateikė pigiausią pasiūlymą su 36 mėn. fiksavimu už 27,485 cento – tai yra, žemiau kompensacinių „grindų“.
„Vartotojai ne tik laimi patys, bet ir nuima dalį finansinės naštos nuo valstybės pečių, kadangi tokiu atveju valstybei nebereikės mokėti kompensacijų už didesnę nei 28 ct riba kainą“, – iki vasario pradžios galiojantį pasiūlymą paaiškina „Elektrum Lietuva“.
M. Giga komentavo „Delfi“, kad labai ilgam laikui fiksuoti kainą neapsimoka.
„Visi matome, kaip viskas nuolat keičiasi. Iš kitos pusės fiksavimas suteikia saugumo ir aiškumo, kiek reikės mokėti už elektrą. Nefiksuota kaina turi daug rizikų, nes nuolat kinta, yra daug nežinomybės. Todėl mūsų rekomendacija išlieka fiksuoti kainą 2–3 metams.
Dabar kainos užfiksavimui gan palankus momentas, netgi skatiname gyventojus nebijoti keisti savo ankstesnių pasirinkimų, jei jie nebetenkina“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovas.
„Pasitvirtinus mūsų prognozėms, tikėtina, jog jos bus mažesnės, nei šią savaitę. Tik reikia turėti omenyje, kad jei planas keičiamas anksčiau kainos fiksavimo termino pabaigos arba sutartis nutraukiame, reikės grąžinti sutarties metu suteiktas nuolaidas“, – priduria ji.
Anot atstovės, šiuo metu garantinio tiekimo klientams, tikėtina, yra palankus metas apsispręsti ir pasirinkti nepriklausomą tiekėją, nes nėra užtikrintumo, kiek ilgai pasiūlymai laikysis šiame kainų lygyje.
„Enefit“ vadovas įsitikinęs, kad pasilikti su garantinio tiekimu kol kas neapsimoka.
„Garantinio tiekimo kaina yra aukštesnė už tas, kurias siūlo „Enefit“. Visuomeninis ir garantinis tiekimas dabar yra vienas brangiausių pasirinkimų. Tiesa, vartotojai to kol kas nejaučia dėl valstybės taikomų kompensacijų, tačiau reikia nepamiršti, kad jos yra laikinos, tad tiekėją pasirinkti bet kokiu atveju reikės. Šiuo metu, pasikoregavus kainoms, tai padaryti puikus metas“, – kalba V. Koryzna.
Pasak jo, renkantis tarp fiksuotos ir su birža susietos kainos vertėtų pažvelgti, kiek pirmuoju atveju rizikos prisiima tiekėjas.
M. Giga mano, kad pats visuomeninio tiekimo ir kompensavimo modelis yra ydingas, jis neskatina gyventojų rinktis, o „blogiausia, kad taip tiesiog švaistomi visų mokesčių mokėtojų pinigai“.
„Kuo daugiau gyventojų pasirinks nepriklausomus tiekėjus, tuo daugiau rizikų prisiims tiekėjai, o ne valstybė, kuri savo vykdomu reguliavimu tik bėga rinkai iš paskos“, – teigia „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Jis priduria, kad dėl palankiai besiklostančių tendencijų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos vien per pastaruosius pusantro mėnesio sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, o visuomeninio tiekimo kaina nėra lanksti: kokia užfiksuojama, tokia ir lieka pusmetį. Per visą tą laiką nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams valstybė turinti skirti maksimalaus dydžio kompensacijas.
„Mes kalbame apie milijonines sumas, kurios veltui išvaistomos iš valstybės biudžeto“, – konstatuoja M. Giga.
Kiek anksčiau ketvirtadienį kalbėjęs energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, jog priklausomai nuo situacijos vasarą, galima tikėtis palankesnių galutinių kainų vartotojams.
„Kaip atrodys kainos vasarą, dabar sunku pasakyti. Elektros tiekėjai dar neskuba teikti naujų pasiūlymų, bet manau, kad jeigu vasarą situacija stabilizuosis, tai turėsime elektros kainą apie 100–150 ar tame tarpe (eurų už MWh rinkos kainą – red.), tikrai manau, kad elektros tiekėjai pradės siūlyti visai kitus tarifus“, – teigė ministras.
Elektros ir dujų didmeninių kainų kreivės nuo pernai gruodžio iki šių metų sausio:
„Elektrum Lietuva“ vadovas komentuoja, kad kol kas ateinančiai žiemai prognozuojamos aukštesnės elektros kainos, nei yra šią žiemą.
„Vargu, ar ir kitą žiemą galėtume tikėtis tiek daug vandens, kuriuo šiemet buvo užpildytos hidroelektrinės. Žinoma, prognozės gali ir apsiversti, tai priklausys nuo orų.
Artimiausiu metu elektros kainų ateities sandoriai biržoje brangimo nerodo“, – sako jis.
M. Gigos manymu, tam, kad žmonės nebijotų ir drąsiau keistų tiekėjus, o konkurencija būtų tikrai aštri, reikia palankesnių rinkos sąlygų. Pasak jo, dabartinis kompensavimo mechanizmas suvienodino tiekėjų kainas, tai apribojo konkurenciją, neskatino žmonių rinktis.
„Enefit“ vadovas V. Koryzna sako, kad ilgainiui liberalizacijai pagaliau išjudinant rinką, svarbu taps ne tik kaina, bet ir siūlomos papildomos pridėtinės vertės.
„Pavyzdžiui, ar nepriklausomas elektros energijos tiekėjas geba pasiūlyti kliento poreikius atitinkančius sprendimus arba – kokia yra jo tiekiamos elektros kilmė. Savo ruožtu, visiems privatiems klientams tiekiame 100 proc. žaliąją elektros energiją iš lokaliai, Baltijos šalyse, esančių atsinaujinančių šaltinių“, – teigia V. Koryzna.
„Ignitis“ atstovė sako, kad sprendimą dėl tiekėjo pasirinkimo ar keitimo galima atidėti ir iki dabartinių kompensacijų teikimo pabaigos – iki metų vidurio. Tuomet gali pavyks užfiksuoti dar palankesnes kainas.
„Jei jūsų sutarties kaina neviršija 56,5 ct/kWh, iki liepos 1 dienos mokėsite 28 ct/kWh, todėl siūlome nekeisti plano arba nenutraukti sutarties. Sprendimą geriausia būtų atidėti link kompensacijų periodo pabaigos, kuomet kainos gali būti dar labiau nukritusios ir galėsite užfiksuoti dar palankesnę kainą“, – kalba L. Beganskienė.
Ji kartu pažymi, jog dabartinis kainų pokytis biržoje kol kas dar labai trumpas, tačiau jeigu bendrovė matys, jog kainų mažėjimas yra ilgalaikis, spręs dėl kitų veiksmų, susijusių su kainų peržiūra.