Elektros tiekėjų maržų palyginimas: įspėja besirenkančius garantinį tiekimą

Atpigus elektros garantiniam tiekimui, nepriklausomi tiekėjai sako, kad jų siūlomi biržos planai, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra pigesni, o ir naudų vartotojai gauna daugiau. Trys didžiausios bendrovės paaiškino, kaip skaičiuoja savo kainas ir kokias taiko maržas.

„Delfi‟ jau skelbė, kad garantinis tiekimas vasarį kainuos apie 21,9 cento už kWh ir jam net nereikės valstybinės kompensacijos. Natūraliai kyla klausimas, ar tiekėjai geba pasiūlyti panašias kainas. Komentuodami situaciją kai kurie jų neslėpė įtarimų, jog garantinis tiekimas gali būti nuostolingas valstybei.

Maržas skaičiuoja skirtingai

Prieš lyginant garantinį tiekimą ir nepriklausomo tiekimo biržos planus, atkreiptinas dėmesys, kad čia esama savotiško prasilenkimo: tiekėjai skaičiuoja sąskaitą daugiausia už einamąjį mėnesį, o garantinis tiekimas taiko praėjusio mėnesio biržos kainą. Todėl su garantinio tiekimo vasario kaina lyginsime nepriklausomų tiekėjų sausio kainą.

Nepriklausomų tiekėjų tiekimo paslaugos kainos (maržos) palyginimas:

Tiekėjai maržas skaičiuoja su tam tikrais skirtumais, į ką atkreipia dėmesį ir Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kuri kassavaitinėse apžvalgose taiko suvienodintą bazę biržos kainai nustatyti.

Taigi, pavyzdžiui, „Enefit‟ sako, kad biržos planų vartotojams sąskaitas skaičiuoja dvejopai – tai priklauso nuo skaitiklio.

„Turintiems išmaniuosius skaitiklius taikome valandinę apskaitą. Tai reiškia, jog galutinę mėnesio sąskaitą lems suvartojamos energijos kiekis ir kainų, kurios tą valandą bus biržoje. „Nord Pool“ kasdien skelbia ateinančios dienos valandines kainas“, – sako bendrovės vadovas Vytenis Koryzna.

Jei vartotojas turi standartinį neautomatizuotą skaitiklį, biržos kaina priklausys nuo ESO skaičiuojamo vartojimo netolygumo koeficiento dydžio, suvartojamos elektros kiekio, valandinių įkainių „Nord Pool“ biržoje.

Ruošiant sąskaitą dar įskaičiuojama elektros persiuntimo paslaugos kaina, kuri priklauso nuo pasirinkto ESO plano bei laiko zonos, taip pat VIAP kainos ir skirstymo paslaugos papildomos dedamosios.

„Visa tai skaičiuojama atsižvelgiant į praėjusio mėnesio kainas biržoje. Iš visų kainos dedamųjų, „Enefit“ tenka dalis už tiekimo paslaugą – 2 ct/kWh. Tai yra mažiausia šiuo metu rinkoje siūloma kaina‟, – sako V. Koryzna.

Anot jo, vertinant sausio mėnesio kainas ir darant prielaidą, kad suvartota 150 kWh bei pritaikius preliminarų likutinį grafiką (tikslaus bendrovė dar neturi), pridėjus PVM, mokestį ESO bei „Enefit“ dalį, gaunama 22,72 cento už kWh. Tokia kaina būtų, jeigu būtų pasirinktas ESO planas „Standartinis“ ir viena laiko zona.

Jeigu vartotojas turi išmanųjį skaitiklį, kainą lemia jau ne tik suvartojamos elektros kiekis, bet ir paros laikas, kuomet ji suvartojama.

„Ignitis“ savo skaičiuoklėse nenurodo konkrečios maržos, tačiau skelbia, kad prie biržos kainos prideda 8,8–10,4 cento sumą (su reguliuojamomis dalimis). „Delfi“ anksčiau rašė, kad šios bendrovės tiekimo paslaugos kaina 2023-iesiems siekia 2,281 cento.

„Ignitis“ sako, kad plano „Išmanus“ kainodaroje taiko „gryną“ einamojo mėnesio „Nord Pool‟ Lietuvos kainų zonoje vidurkį, nepritaiko visos Lietuvos suvartojimo grafiko (arba kitaip – likutinio grafiko), kurį skelbia „Energijos skirstymo operatorius‟ (ESO).

Svarbu suprasti, jog tiekėjų marža didžiąja savo dalimi skirta ne pelnui, o kaštams padengti.

L. Beganskienė, „Ignitis“

„Taip prisiimame finansinę riziką dėl vartojimo ir kainų netolygumo, lyginant tikrąjį vartojimą ir kainas su mėnesio vidurkiu. Tai yra daroma dėl paprastumo vartotojams – biržos kaina sąskaitoje sutampa su ta, kuri nurodoma „Nord Pool‟ puslapyje.

Tiesa, prie šios didmeninės kainos reikia nepamiršti pridėti PVM, valstybės reguliuojamos kainos dalies ir tiekėjo kainos dedamosios. Visi šie dydžiai yra skelbiami viešai arba sudarytoje sutartyje“, – sako bendrovės atstovė Laura Beganskienė.

„Klientams, pasirinkusiems „Ignitis“ planą „Išmanus“, sausio mėnesio galutinė kaina bus apie 23 ct/kWh“, – pridūrė ji.

„Elektrum Lietuva“ sako, kad klientams siūlo su biržos kainomis susietą planą, kurio kainodara tiesiogiai susijusi su tuo, kaip „Nord Pool“ biržoje kas valandą keičiasi elektros kainos.

„Prie galutinės sumos dar prisideda mūsų taikoma tiekimo dalis, kuri šiuo metu yra 2,057 ct/kWh, taip pat valstybės reguliuojamos dedamosios bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kokia tiksliai kainodara taikoma, pasirinkusiems šį planą, priklauso nuo to, ar klientai turi išmanųjį, automatizuotą, skaitiklį, ar ne“, – teigia M. Kavaliauskas.

Tad jeigu klientas turi automatizuotą elektros skaitiklį, tuomet jis sumoka už tai, ką suvartojo per tam tikras valandas, kai bendrovės ESO pateikiamus tikslius kliento valandinius suvartojimo duomenis „Elektrum Lietuva“ padaugina iš „Nord Pool“ biržos konkrečių valandų elektros kainų.

Jei klientas, pasirinkęs tokį planą, neturi automatizuoto skaitiklio, o tai reiškia, kad negali sekti savo valandinio suvartojimo, tuomet jam taikoma išvestinė mėnesio svertinė vidutinė kaina. Tarifas apskaičiuojamas naudojant „Nord Pool“ biržos kiekvienos valandos kainas ir dauginant jas iš ESO pateikto vartojimo netolygumų koeficiento konkrečiam mėnesiui.

Mūsų tikslas nėra konkuruoti su garantiniu tiekimu. Normaliai veikiančioje rinkoje to net neturėtų būti.

M. Kavaliauskas, „Elektrum“

Preliminariu bendrovės skaičiavimu, už sausio mėnesį jos galutinis biržinio plano tarifas (su visomis dedamosiomis ir PVM) galėtų siekti 22,75 cento už kWh.

„Šią sumą reikėtų padauginti iš suvartotų kilovatvalandžių ir sužinotume galutinę mokamą sumą už sausio mėnesį. Tik atkreipiame dėmesį, kad skaičiavimams atlikti naudojome ESO gruodžio mėnesio vartojimo netolygumo koeficientą, nes už sausį paskelbs tik vasario 10 dieną“, – pažymėjo jis.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo interneto svetainėje paaiškina, kad nepriklausomų tiekėjų vartotojams, kurių objektuose nėra įrengtų prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos prijungtų apskaitos prietaisų, per mėnesį valandiniu grafiku suvartoti elektros energijos kiekiai apskaičiuojami taikant vartojimo netolygumo koeficientus.

Šie koeficientai atspindi bendrą prie ESO tinklo prijungtų vartotojų (kurie neturi išmaniosios valandinės apskaitos) suvartojimo profilį.

Infografike lyginame vasario mėnesio garantinio tiekimo 1 kilovatvalandės kainą ir Lietuvos energetikos agentūros pateiktus skaičiavimus nepriklausomų tiekėjų biržos planams sausio mėnesiui (viena laiko zona, pagal sausio mėn. vidutinę didmeninę kainą):

Pripažįsta, kad situacija nestandartinė

Nepriklausomi tiekėjai linkę pabrėžti, kad garantinis tiekimas tėra laikina paslauga, o už ją atsakingas ESO gali teisiškai nutraukti tiekimą po pusmečio. (Ir vis dėlto pastaruosius porą metų garantinis tiekimas jau de facto yra neoficiali elektros tiekimo paslauga, taikoma dešimtims tūkstančių vartotojų, kitaip tariant: apie elektros atjungimus negirdėti ir jie net neplanuojami).

„Ignitis“ pabrėžia, kad garantinis tiekimas „savo esme negali konkuruoti su tiekėjais, nes garantinį tiekimą užtikrina ne tiekėjai, o operatorius“.

„Garantinis tiekimas – tai bazinė paslauga, skirta apsaugoti vartotoją, tačiau nieko daugiau. Tiekėjas, skirtingai nei operatorius, yra suinteresuotas konkuruoti su kitais tiekėjais ir siūlyti aukščiausią paslaugų kokybę. Į tai įeina tiek patogus klientų aptarnavimas gyvai, telefonu ar „Ignitis“ savitarnoje, tiek išsamios ir aiškios sąskaitos“, – sako L. Beganskienė.

Suprantame, jog yra įdomesnių veiklų, nei nuolat sekti elektros kainą.

L. Beganskienė, „Ignitis“

Anot jos, tiekėjai gali pasiūlyti asmeninių taupymo sprendimų, draudimo paslaugų, žaliąją energiją, valandinį kainos skaičiavimą. Ji prognozuoja, kad pastaroji paslauga taps itin populiari, kai Lietuvoje įsibėgės išmaniųjų skaitiklių diegimas.

„Pasirinkus šį planą, elektrą klientas galės vartoti tada, kai ji yra pigiausia. Suprantame, jog yra įdomesnių veiklų, nei nuolat sekti elektros kainą, tad skiriame ypatingą dėmesį kliento patogumui – pranešime, kada elektros kainos yra mažiausios, o kada reikėtų taupyti elektros energiją ir taip susimažinti sąskaitą už ją. <...>.

Naujienas apie šį biržos planą su valandiniu kainos apskaičiavimu paskelbsime artimiausiu metu“, – sako „Ignitis“ atstovė.

Internete dalis žmonių džiaugiasi savo sprendimu nesirinkti tiekėjo, – jiems taikomas garantinis tiekimas. Tiekėjai leidžia suprasti, kad šis džiaugsmas laikinas.

Bendrovės „Elektrum Lietuva“ teigimu, valstybės sprendimas elektros vartotojams taikyti kompensacijas leido kurį laiką suvienodinti garantinio tiekimo kainą su nepriklausomų tiekėjų. Be to, krito ir rinkos kaina, o kiek anksčiau sumažintas ir garantinio tiekimo koeficientas (iš 1,25 į 1,15).

„Tokiomis sąlygomis garantinis tiekimas tampa net patrauklesnis negu kai kurių tiekėjų pasiūlymai, todėl gyventojams nebelieka preteksto pasirašyti sutarčių su nepriklausomais tiekėjais, tai iškreipia rinką“, – komentuoja M. Kavaliauskas.

Anot jo, sunku pasakyti, kiek truks ši situacija, tačiau paminėtina, jog „Nord Pool“ biržoje elektros kainos pastaruoju metu labai nestabilios, keičiasi kiekvieną mėnesį ar net kelis kartus per mėnesį juda skirtingomis kryptimis.

„Mūsų tikslas nėra konkuruoti su garantiniu tiekimu. Normaliai veikiančioje rinkoje net neturėtų būti, kad laikinai užtikrinamas elektros tiekimas, – iš esmės skirtas tiems gyventojams, kurie nepriėmė visiems taikomų taisyklių, tai yra, laiku nepasirinko tiekėjo, – dabar yra pigesnis ir patrauklesnis už tai, ką siūlo rinkos sąlygomis veikiantys tiekėjai.

Bet situacija gali greitai ir pasikeisti – žinant, kaip nepastoviai „Nord Pool“ biržoje keičiasi elektros kainos, neatmeskime, kad vasarį garantinis tiekimas jau gali būti ir kur kas brangesnis, nei tiekėjų siūlomos kainos“, – sako M. Kavaliauskas.

„Enefit“ vadovas V. Koryzna įsitikinęs, kad tarp garantinio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų konkurencijos nėra.

Suprantama, politikai ramina, kad krizė pasibaigė. Bet mūsų skaičiavimai – kiek kitokie.

V. Koryzna, „Enefit“

„Galime greitai paskaičiuoti. Garantinio tiekimo klientams elektra tiekiama pagal biržos kainą, kuriai pritaikomas papildomas 1,15 koeficientas. Jeigu imtume vidutinę kainą „Nord Pool“ biržoje 2022 metais, kuri siekė 230,23 Eur/MWh, matytume, jog tiekimo paslauga garantinio tiekimo klientams pernai kainavo 4,2 ct/kWh.

Tuo pačiu metu „Enefit“ biržos plano tiekimo kaina siekia 2 ct/kWh. Taigi „Enefit“ paslaugos kaina daugiau nei dukart mažesnė, nors ir vienu, ir kitu atveju elektra perkama iš tos pačios biržos“, – skaičiuoja vadovas.

Anot V. Koryznos, gali būti, kad „meškos paslaugą“ bus padariusi „Perlo energijos“ situacija ir gyventojai turi nepagrįstų baimių dėl nepriklausomų tiekėjų, tačiau trys didžiausi elektros tiekėjai yra valstybinės Estijos, Lietuvos ir Latvijos bendrovės, tad rinktis valstybės garantuojamą tiekimą yra kone tas pats, kas pasirinkti valstybės valdomą tiekėją. Tik pirmu atveju nieko nedarymas kainuoja papildomai, tai yra 15 proc. priedą.

„Kainų kalnelius „Nord Pool“ biržoje dar matysime, ypač antrojoje metų pusėje. Suprantama, kad politikai nori suteikti optimizmo ir ramina, jog krizė pasibaigė, bet mūsų skaičiavimai kiek kitokie – nors dabar ir matome pagerėjimą, tačiau reikės dar 3–4 metų, kol stabilios elektros kainos susiformuos žemesniame lygyje“, – teigiama „Enefit“ komentare.

„Ignitis“ sako, jog gerai, kad kainos elektros biržoje buvo nukritusios, tačiau kiek ilgam – niekas negali tiksliai pasakyti.

15 proc. (kalbant apie garantinį tiekimą) yra didžiulis antkainis ir, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, tiekėjų maržos tikrai bus mažesnės.

L. Beganskienė, „Ignitis“

„Svarbu suprasti, jog tiekėjų marža didžiąja savo dalimi nėra skirta pelnui, o kaštams padengti. Tiekimo kaštai taip pat koreliuoja su kainomis biržoje – kainoms pakilus, šie kyla iš paskos, nes elektros vartojimą reikia balansuoti, prisiimti riziką dėl vartojimo, kainų netolygumo ir taip toliau“, – sako L. Beganskienė.

„Jei kainų sumažėjimas bus tvarus ir ilgalaikis, tiekėjai taip pat galės sumažinti savo tiekimo maržas, taikomas biržos planams. 15 procentų, kurie taikomi garantinio tiekimo atveju, yra didžiulis antkainis ir,žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, tiekėjų maržos tikrai bus mažesnės“, – priduria ji.

„Elektrum Lietuva“ atstovas M. Kavaliauskas pabrėžia, kad tiekėjai savo rizikas gali valdyti kitais būdais, tarkime, „Elektrum Lietuva“ priklauso Latvijos valstybinei bendrovei „Latvenergo“ su nuosavais gamybos pajėgumais. Kaip žinoma, analogiška situacija yra su Estijos „Enefit“ ir Lietuvos „Ignitis‟.

Pasak M. Kavaliausko, dabartinis bendrovės taikomas biržos plano tiekimo mokestis (marža) yra pagrįstas detaliais skaičiavimais bei kaštų vertinimu ir šiuo metu jis esąs vienas mažesnių rinkoje.

„O štai valdžios sprendimu jau kiek anksčiau sumažintas garantinio tiekimo koeficientas šią paslaugą teikiančiam „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO), gali būti, yra netgi nuostolingas.

Ir tai reiškia tik viena – tokiu atveju susidaręs nuostolis būtų padengiamas kitais būdais per visiems mokesčių mokėtojams taikomas kitas elektros kainos dedamąsias už ESO teikiamas paslaugas“, – sako jis.

Sumažintas garantinio tiekimo koeficientas <...>, gali būti, yra netgi nuostolingas.

M. Kavaliauskas, „Elektrum“

Sausio mėnesio vidutinė biržos kaina buvo 10,3 cento, tačiau pirmoji vasario savaitė jau rodo brangimą ir septynių dienų vidurkis kol kas siekia 13,5 cento už kWh (be PVM).

Galima prognozuoti, kad vos tik biržos mėnesio vidutinė kaina pasiekia 17 centų už kWh (be PVM), tuomet garantinis tiekimas nebeatrodys patrauklesnis variantas, tai yra įskaitant 15 proc. priedą ir visas valstybės reguliuojamas dedamąsias jis kainuotų 31,2 cento. Tiekėjo su 3 centų marža pasiūlymas kainuotų 31,1 cento už kWh. Kaip biržos kainą čia naudojame vidutinę „Nord Pool“ einamojo mėnesio kainą.