„Kaip tai atrodo gyventojams? Vėl didinamos elektros kainos valstybės reguliuojamoje dalyje, kai iš gyventojų ką tik ir taip „pasisavinta“ 160 mln. eurų“, – į „Delfi“ kreipėsi vienas elektros vartotojas.
„Delfi“ aiškinasi, kiek nuo sausio išaugs reguliuojama kaina ir ar tikrai brangsta viena jos sudedamųjų dalių – ESO skirstymo paslauga.
Kas brangsta ir ką daryti?
Elektros tiekimo rinkos liberalizavimas pratęstas iki 2025 metų. Pusei milijono vartotojų rūpintis neverta, nes vadinamasis visuomeninis tiekimas jiems nuo sausio turėtų atpigti.
Tačiau tie vartotojai, kurie pasirinko nepriklausomą tiekėją (arba yra garantiniame tiekime), dabar turės prie valstybinės kainos dalies pridėti 2–3 centus (su PVM), nes brangsta infrastruktūros dalis. Reguliuojama elektros kainos dalis įprastai peržiūrima kas pusmetį.
Didžiausias tiekėjas „Ignitis“ prieš kelias dienas platino pranešimą, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos keisis reguliuojama elektros energijos kainos dalis.
„Reguliuojama kainos dalis keičiasi visų nepriklausomų tiekėjų klientams be išimties“, – pabrėžia „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Ji taip pat komentavo „Delfi“, kad elektros vartotojams kaina augs apie 2–3 cento už kWh, nepriklausomai nuo tiekėjo.
„Pavyzdžiui, turintiems vienos laiko zonos skaitiklį reguliuojama kainos dalis didėja 3 cento už kWh“, – sako ji.
„Elektrum Lietuva“ komentuoja, kad ruošiasi klientų paklausimų skaičiaus augimui, o jis jaučiamas ir šiomis dienomis.
„Tačiau didžiausias srautas, matyt, bus vasarį, kai gyventojai gaus sąskaitas už sausį suvartotą elektros energiją, ir jos bus didesnės dėl valstybės reguliuojamos kainos dalies augimo. Vadinasi, visi vartotojai pajus išaugusias elektros kainas“, – teigiama komentare.
„Būtinai komunikuosime su savo klientais, informuosime apie pasikeitimus, kurie laukia nuo sausio 1 dienos“, – priduriame jame.
„Enefit“ asmeniškai klientus informuos sausio mėnesį, kadangi pirmosios sąskaitos su naujais įkainiais juos pasieks vasario pradžioje.
Anot „Enefit“, reguliuojama kainos dalis didės apie 2–3 centus, priklausomai nuo laiko zonos bei turimo ESO persiuntimo plano.
„Delfi“ skaičiavimu, su 150 kWh sąskaita mėnesio brangimas sieks 4,5 euro (pusmečiui – 27 eurai), o su 450 kWh suvartojimu – 13,5 euro (81 euras).
„Raginame visus elektros vartotojus persižiūrėti savo sutartis, ypač tuos, kurie moka 28 centus“, – rekomenduoja „Elektrum Lietuva“, skaičiuojanti, kad po reguliuojamos dalies brangimo šie gyventojai rizikuoja permokėti iki 10 centų, palyginti su mažiausiais pasiūlymais tiekimo rinkoje.
„Enefit“ pataria apsvarstyti ESO persiuntimo plano keitimą, jeigu šis netinka pagal individualų suvartojimą.
Vartotojas stebisi komunikacijos stoka
Į „Delfi“ redakciją kreipęsis Edmundas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) gavo tiekėjo pranešimą, kad elektra brangs.
„Gal žurnalistai atkreips dėmesį, nes pikta. Visi Lietuvos vartotojai „žavėjosi“ 160 mln. eurų permoka ESO. Šiandien iš „Ignitis“ gaunu šį laišką. Turbūt gaus ir šimtai tūkstančių kitų vartotojų“, – sako vyras.
Jis stebisi reguliuotojo priimtų sprendimų pagrįstumu bei komunikacija.
„Kaip tai atrodo gyventojams? Vėl didinamos elektros kainos valstybės reguliuojamoje dalyje, kai ką tik iš gyventojų ir taip jau „pasisavinta“ 160 mln. eurų“, – argumentuoja Edmundas.
Vartotojas turi pasirinkęs dviejų laiko zonų nepriklausomo tiekimo planą „Optimalus“, o kaina su 24 mėn. sutartimi yra 28 centai (diena) ir 19,1 cento (naktis, savaitgalis). Nuo sausio jam valstybės reguliuojama dalis brangsta, atitinkamai, 3,4 cento ir 2,3 cento.
Tiekėjo laiško fragmentas:
„Išeina, suapvalinus – 31,4 ir 21,5 euro už kWh. Šią kainą mokėsiu nuo sausio 1 dienos. Visi kiti Lietuvos vartotojai irgi mokės didesnę kainą, pridėjus šią dalį prie jų tarifų“, – sako Edmundas.
Bendrovė „Ignitis“ informavo vartotoją, kad nepriklausomo tiekimo kainą sudaro dvi dalys: valstybės reguliuojama dalis ir tiekėjo dalis.
„Šiuo atveju keičiasi valstybės reguliuojama kainos dalis. „Ignitis“ kainos dalis, kurią esate užfiksavę, nesikeis visą jūsų kainos fiksavimo laikotarpį“, – akcentuoja bendrovė.
Edmundas fiksavo kainą iki 2025 metų kovo pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad jis moka ir 3 eurų mėnesio mokestį (ESO planas „Namai“).
VERT: bendra dedamųjų suma didėja
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentuoja „Delfi“, kad nepriklausomo tiekimo klientams yra aktualus elektros energijos persiuntimo tarifas (jame įskaičiuojamos „Litgrid“ perdavimo, papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios ir ESO skirstymo kainos), taip pat svarbi viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina ir skirstymo paslaugos papildoma dedamoji.
„Bendra šių dedamųjų sumos kaina 2024 metams didėja, todėl nepriklausomi tiekėjai informuoja klientus, kad nuo kitų metų galutinė kaina gali didėti“, – teigia reguliuotojas.
Reguliuojamos kainos dedamosios buitiniams vartotojams ir jų kainos pokytis (be PVM) (nediferencijuotos):
„Perdavimo paslaugos kainos didėjimą 2024 metams, palyginus su 2023 metais, lemia tai, kad 2023 metais buvo panaudotos perkrovų valdymo pajamos (142,3 mln. eurų), kurios amortizavo perdavimo tarifo augimą bei 2024 metais prognozuojamas 15,4 proc. mažesnis perduoti elektros energijos kiekis nei 2023 metais.
2024 metais prognozuojami 69,58 proc. mažesni technologiniai nuostoliai, nei buvo prognozuoti 2023 metams, kurie turi sąnaudas mažinantį efektą“, – pranešime aiškina VERT.
Kas yra persiuntimo kaina?
Pabrėžtina, kad persiuntimo kaina nėra vien aukščiau pateiktų kelių dedamųjų suma, o yra diferencijuotų pagal vartotojų grupes kainų suma, tad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nurodo skirtingiems planams skirtingas persiuntimo kainas. Jas ir reikia lyginti norint skaičiuoti reguliuojamos dalies pokytį.
Imkime paprasčiausią ir vieną populiariausių pavyzdžių: planas „Standartinis“ (viena laiko zona) – čia persiuntimo kaina nuo kito sausio sieks 10,527 cento už kWh (šiemet 8,47 cento už kWh) (su PVM).
Visą reguliuojamą kainos dalį su šiuo planu mes suskaičiuosime prie persiuntimo kainos pridėję VIAP ir papildomą dedamąją prie persiuntimo kainos:
Kartu informaciniame grafike pateikėme ir Edmundui aktualaus ESO persiuntimo plano „Namai“ skaičiavimus. Iš lentelės aišku, kodėl jis gavo tokius tiekėjo skaičius: 3,4 ir 2,3 cento skirtingoms laiko zonoms. Galimai tokius pat pranešimus siųs ir kiti tiekėjai savo vartotojams.
Jau nustatėme, kas sudaro elektros kainą bei reguliuojamą kainos dalį.
Painiava gali atsirasti kalbant apie persiuntimo tarifą ir vieną jos dalių – ESO skirstymo paslaugos dedamąją. Akivaizdu, kad bendra persiuntimo kaina kitąmet auga, bet daugiausia auga dėl perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ paslaugų dalies.
„Persiuntimo paslaugos kainų didėjimą lemia nustatyta didesnė perdavimo paslaugos ir papildomų paslaugų įsigijimo prie perdavimo paslaugos kaina (tai yra, perdavimo tinklo infrastruktūra)“, – komentuoja VERT.
Operatorius pateikė savo skaičiavimus
Vis dėlto dėmesio sulaukia ESO skirstymo dedamoji.
Spalį kilus skandalui dėl 160 mln. eurų permokos, spaudos konferencijoje buvo iškeltas klausimas, kodėl žemos įtampos tinkle (tai yra, buitiniams vartotojams) ESO paslaugos viršutinė riba vis tiek auga 1,5 proc.
ESO vadovas Renaldas Radvila tuomet leido suprasti, kad nors permokos grąžinimas ir mažina bendrovės tarifą gyventojams, jį didina kiti veiksniai.
„Turime situaciją rinkoje, tiekėjų rinką, transformatorius, kabelius, įrangą (...) Tai, kad turime didėjimą 1,5 proc., nereiškia, kad rinkoje yra 1,5 proc. Įvairios dedamosios veikia skirtingomis kryptimis“, – kalbėjo ESO vadovas.
VERT teigia, kad nustatant viršutines kainų ribas buvo atsižvelgta į tai, jog mažėjo elektros kaina rinkoje, patirta mažiau technologinių išlaidų.
„Taip pat vartotojams grąžinama 30 mln. eurų dėl ESO surinktų didesnių nei numatyta pajamų. 2024 metams ESO numatomos didesnės sąnaudos remontui atlikti bei skiriamas didesnis darbuotojų, reikalingų vidinėms remonto brigadoms skaičius“, – sako reguliuotojas.
Tačiau šiomis dienomis ESO išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad kitąmet pigs ESO teikiamų elektros skirstymo paslaugų žemos ir vidutinės įtampos tinklais dedamoji.
„Ji bus sumažinta 0,3–0,39 ct/kWh (be PVM), priklausomai nuo klientų grupės. Tačiau bendrai reguliuojama elektros persiuntimo paslaugos kaina, kuri patenka į galutinę elektros kainą, kitąmet skirtingoms klientų grupėms vidutiniškai didės 1–1,6 ct/kWh“, – rašo ESO.
ESO paaiškino „Delfi“, kad vidutinės įtampos (VĮ) tinklų vartotojas mokės už skirstymą tik vidutinės įtampos tinklų kainą, o žemos įtampos (ŽĮ) vartotojas (gyventojas) mokės už skirstymą tiek vidutinės, tiek žemos įtampos tinklų kainą: VĮ skirstymo kainos viršutinė riba kitąmet mažėja, o ŽĮ – didėja.
„ESO komunikacijoje akcentuoja būtent bendrą abiejų įtampų skirstymo kainą, kuri šiuo atveju vis tiek mažėja lyginant su 2023 metais“, – teigia bendrovė.
Pateikiame šių metų elektros kainos sandaros grafiką pagal ESO. Skirstymo dalis vidutinės įtampos (VĮ) tinkle kitąmet mažės. Pasak operatoriaus, tai turės teigiamą kainą ir gyventojams, nes „amortizuos“ brangstantį skirstymą ŽĮ tinkle:
VERT atskirai komentavo „Delfi“, jog skirstymo kainos kiekvienai įtampai yra skirtingos (tą jau parodėme aukščiau).
„Šios dedamos kartu su perdavimo paslaugos dedamosiomis sumuojamos tik vėliau, kai jau skaičiuojama persiuntimo kaina“, – sakoma komentare.
Taryba pateikia tokią schemą:
Persiuntimas VĮ = perdavimas + papildoma perdavimo dedamoji + skirstymas VĮ
Persiuntimas ŽĮ = perdavimas + papildoma perdavimo dedamoji + skirstymas VĮ + skirstymas ŽĮ
„Atkreipiame dėmesį, kad galutiniame rezultate susumavus šias dedamąsias, persiuntimas išdiferencijuojamas pagal skirtingus klientų turimus tarifų planus – „Standartinį“, „Namai“ ir „Namai plius“, – komentuoja VERT.
Taigi, vadovaujantis tokiais argumentais, bendra ESO skirstymo dedamoji buitiniams vartotojams iš tiesų sumažės, nors atskirai žemos įtampos tinkle išaugs.
Vis dėlto tai nedaug tepaveiks visą persiuntimo tarifą ir, galiausiai, visą reguliuojamą elektros kainos dalį, kuri nuo sausio didės 2–3 centais.