Prognozės artimiausiam laikotarpiui ir patarimai renkantis
„Delfi‟ komentavusios trys didžiosios elektros tiekimo bendrovės panašiai mato didmeninių kainų perspektyvą rinkoje, tačiau siūlo vartotojams skirtingas taktikas.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad elektros kainų mažėjimui pastaruoju metu teigiamą postūmį davė gausūs krituliai ir smarkiai išaugusi hidroenergijos gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir anglis.
„Mes, ko gero, per greitai pamiršome, kaip elektros kainos, toms pačioms aplinkybėms susiklosčius nepalankia linkme, gali šauti į visiškas aukštumas, kaip buvo pernai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Todėl dabartinių kainų fiksavimas yra ateities garantija‟, – atkreipia dėmesį M. Giga.
Orientacinis tiekėjų kainų palyginimas (dėl išsamesnės informacijos patariame kreiptis į bendroves):
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad paprastai pavasarį elektros kainos mažėja. Visų pirma, elektros poreikį mažina ilgesnės dienos ir šiltesnis oras. Be to, ilgesnės dienos didina saulės parkų generaciją, vėjo elektrinių parkai taip pat gamina daugiau energijos.
„Paklausa mažėja, pasiūla auga, o tai – tinkamos sąlygos kainos mažėjimui, kuris paprastai ryškiausias būna balandį (...). Šioje situacijoje klientams siūlome išnaudoti situaciją biržoje, kur kainos šiuo metu kur kas mažesnės‟, – teigia V. Koryzna, atkreipdamas dėmesį į biržinius planus.
„Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas sako, kad bendrai tendencijos rodo, jog elektros kainos trumpuoju laikotarpiu (iki vasaros pabaigos) augti neturėtų.
„Hidro balansas regione vis dar mažesnis negu įprastai, todėl reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. Sparčiai didėjantys atsinaujinančių išteklių pajėgumai Lietuvoje taip pat prisidės prie mažesnių kainų. Turėtumėme matyti ryškesnį kainų svyravimą vasarą (tai yra, dienos-nakties metu).
Kainą toliau formuoja dujų ateities sandorių kainos. Šiuo metu kainos stabilizavosi, matoma, jog jos gali šiek tiek paaugti trečiame ir ketvirtame ketvirtyje, todėl elektros kainos, tikėtina, šiek tiek augs‟, – sakė jis.
Anot A. Kavaliausko, pagrindinis patarimas bendrovės klientams, kurie turi fiksavę aukštesnę kainą, – keistis planą į pigesnį.
„Ir kitas patarimas – išbandyti biržos planus, juolab, kad kainoms rinkoje kylant, bet kada galima pasikeisti planą ir fiksuoti kainą‟, – komentavo bendrovės atstovas.
Įvardijo dabartinę vartotojų elgseną
Tokios fiksuotos kainos šiuo metu nesiūlo nė vienas tiekėjas‟, – sako V. Koryzna, lygindamas biržos ir fiksuotus planus.
Kalbant apie sutarčių pasikeitimo tendencijas, nuo metų pradžios sutartis keitė maždaug 2 proc. visų „Enefit“ klientų.
„Ignitis‟ privačių klientų padalinio vadovo A. Kavaliausko teigimu, daugėja klientų, kurie keisdami planą renkasi rinkos kainą geriausiai atspindinčius, su birža susietus planus. Tokių klientų yra apie 15 proc. Bendrovė neseniai pasiūlė ir valandinį biržos planą.
„Artėja Velykos, lankantis svečiuose pas gimines, kviečiame taip pat priminti apie plano keitimo galimybę ir padėti pasikeisti prisijungus prie savitarnos, jei artimajam būtų sunkiau tai padaryti‟, – sako A. Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva‟ vadovas M. Giga pažymi, kad vis dėlto absoliuti dauguma bendrovės klientų, įskaitant ir ateinančius naujai, renkasi fiksuotos kainos planus.
„Dabar tai sudaro apie 98 proc. mūsų klientų pasirinkimų ir vos 2 proc. renkasi su biržos kainomis susietą planą. (...). Žmonėms svarbus fiksavimo suteikiamas saugumas ir stabilumas, jog kaina daugiau nekiltų ir nesvyruotų‟, – teigia vadovas.
Bendrovė skaičiuoja, kad vien per kovo mėnesį sutartis su ja sudarė daugiau nei 8 tūkst. naujų klientų, dar per 16 tūkst. perfiksavo į mažesnes kainas.
Visuomeninis tiekimas – beveik pusė milijono dvejojančiųjų
Trečiajam elektros rinkos liberalizacijos etapui priklausantys vartojai šiuo metu gauna visuomeninį tiekimą. Jie už vienos laiko zonos tarifą moka 28 centus už kWh. Tai brangiau nei dabar siūlo nepriklausomi tiekėjai, tačiau šiems vartotojams leista nesirinkti tiekėjo iki 2025 metų pabaigos.
Kovo 20 dieną trečiajame etape buvo 469,4 tūkst. vartotojų (54 proc. etapo), po savaitės, kovo 27 dieną – 468,7 tūkst. (53 proc. etapo vartotojų). Taigi, per savaitę visuomeninis tiekimas neteko tik mažiau nei 1 tūkst. klientų iš beveik pusės milijono, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikiami ESO duomenys.
„Enefit‟ vadovas V. Koryzna sako, kad vartotojai visuomeniniame tiekime jau dabar gali sutaupyti apsisprendę dėl nepriklausomo tiekimo.
„Neveiklumas žmonėms, kurie naudojasi visuomeninio tiekimo paslauga, nėra parankus, nes balandį elektros kainos paprastai būna žemesnės nei vasarą. Tad jei veiksmų būtų imtasi – sutaupyti būtų galima dar šiandien‟, – ragina jis.
M. Giga sako, kad visuomeninio tiekimo vartotojai permoka už elektrą.
„Deja, dar tikrai nemaža gyventojų dalis elgiasi pasyviai, tarsi ne jie rinktųsi elektros tarifą, o jis jiems būtų nustatomas be galimybės pakeisti.
Kai kurie turbūt net įprato, kad dabar nusistovėjusi elektros kaina yra tie 28 centai už kWh ir net nesvarsto kažko keisti, galbūt net ir nepasidomi ar nežino, kad tiekėjų siūlomos kainos jau kelis mėnesius yra žemiau tos ribos‟, – svarsto „Elektrum Lietuva‟ vadovas.
Jo teigimu, dabar geriausias metas vis dar besinaudojantiems visuomeniniu tiekimu išeiti iš jo, užfiksuoti mažesnę kainą pas naują pasirinktą tiekėją.
„Nes greičiausiai pigesnės kainos, nei, pavyzdžiui, mes siūlome dabar, VERT kitam pusmečiui nepatvirtins – bent jau dabartinės rinkos prognozės nėra tokios palankios‟, – komentuoja jis.
VERT vasario viduryje perpus sumažino visuomeninio tiekimo kainą iki 28 centų, todėl jam kovą-birželį nereikalinga valstybės kompensacija (tiesa, ji naudinga dviejų laiko zonų vartotojams).
Vyriausybės nariai teigia, kad tik vėliau paaiškės, ar kompensacijos bus reikalingos visuomeniniam tiekimui antrąjį pusmetį. Energetikos ministras Dainius Kreivys Seime priminė, jog elektros kainos priklauso ir nuo dujų kainos.
„Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę – ar mes neturėsime pašokimo į viršų per artimiausius mėnesius, mes matysime.
Todėl dabar sunku apibrėžti tiksliai kainos lygį, ir manau, kad reguliuotojas kaip tik ir spręs sulaukęs saugyklų pildymo sezono pradžios ir įpusėjimo, kad galėtų nustatyti tikslią kainą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą parlamente sakė D. Kreivys.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat minėjo, kad dėl kompensacijų situacija aiškės vėliau.
„Dėl antro pusmečio modelio spręsime artėjant antrajam pusmečiui, kadangi tikrai rinka yra labai dinamiška ir turbūt matysime, kokios prognozuojamos kainos nustatyti visuomeniniam tiekimui (...) ir tada matysime, ar yra apskritai tų kompensacijų poreikis“, – sakė ministrė.
V. Koryzna įsitikinęs, kad valstybės kompensacija mažina žmonių motyvaciją ieškoti nepriklausomo energijos tiekėjo ar keisti turimą planą.
Tiekėjų kainos pastebimai mažėjo – ar pasiekta riba?
„Ignitis“ atstovas teigia, kad bendrovė kainodarą peržiūri kiekvieną savaitę, o jos pasiūlymai atspindi „Nord Pool“ biržos situaciją.
„Enefit‟ komentuoja, kad įdėmiai stebi rinką ir kai tik atsiranda galimybė, – kainas mažina.
„Šiuo metu mažiausia mūsų siūloma fiksuota kaina – 24,7 cento už kWh (pasirinkus vienos laiko zonos tarifą ir ESO planą „Standartinis“), tuo metu biržoje kaina kovo mėnesį (nuo 1 iki 26 dienos) svyravo nuo 3 iki 15 centų už kWh‟, – teigė V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva‟ aiškina, kad ieškodami šiuo metu geriausio pasiūlymo, ko gero, dauguma klientų pasirenka 6 mėn. planą.
„Šiuo metu mūsų siūloma mažiausia kaina, fiksuota 6 mėn., nesiekia net 22 centų už kWh, o kitas pasiūlymas, fiksuojant kainą 36 mėn., nesiekia 25 centų už kWh. Tokias ar panašias kainas turėtume išlaikyti dar bent porą savaičių, o ar vėliau galėsime pasiūlyti dar palankesnes, tai labai priklausys ir nuo bendros rinkos situacijos.
„Enefit“ vadovas V. Koryzna teigia suprantantis, kad daugumai žmonių gali būti sunku pasirinkti su birža susietą planą ir vėliau sekti kainos pokyčius. Todėl biržos planus pasirinkusiems klientams rengiamos rinkos apžvalgos, įgalinančios pereiti prie fiksuotos kainos sutarties, vos tik kaina biržoje ims rodyti augimo tendencijas.
Pastarųjų metų elektros didmeninė kaina Lietuvoje:
Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad palyginti su ankstesnės savaitės kainomis, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomų fiksuotų planų kainų nekeitė, o „Enefit“ jas sumažino 3 proc.
Nuo šių metų pradžios nepriklausomų elektros energijos tiekėjų fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina jau sumažėjo 30–40 procentų. „Ignitis“ šiais metais kainas jau sumažino vidutiniškai 17 centų už kWh, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – vidutiniškai po 12 centų.
Šiuo metu buitiniai elektros vartotojai gali pasirinkti iš keturių elektros tiekėjų (jeigu neskaičiuosime Kauno termofikacijos elektrinės, turinčios mažiau nei 100 vartotojų): tai „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“ ir „EGTO energija“ (pastaroji siūlo tik biržinius planus).
Kovo 31 dieną pranešta, kad „Birštono elektra“ nutraukia nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą (siūlė taip pat tik biržos planus). Bendrovė tapo ketvirtuoju pasitraukusiu tiekėju, Lietuvoje vykstant elektros tiekimo buitiniams vartotojams liberalizavimo projektui.
2021 metų kovą „Inregnum“ informavo savo klientus, kad nuo tų metų balandžio 1 dienos nutraukia savo, kaip nepriklausomo elektros ir gamtinių dujų tiekėjo, veiklą. 2021 metų gruodį „Vilniaus elektra“ paskelbė stabdanti veiklą. 2022 metų rugpjūtį „Perlas Energija“ atsisakė fiksuotos kainos planų ir taip pat nutraukė nepriklausomo tiekimo veiklą.