Pernai lapkritį priėmus Prezidentės inicijuotas šilumos įstatymo pataisas, šilumos tiekėjams ar su jais susijusioms įmonėms draudžiama prižiūrėti šilumos punktus, esančius name.
Jei šilumos punktai nebuvo namų bendrijos nuosavybė, iki įstatymo pataisų įsigaliojimo paprastai jais rūpinosi ir investavo šilumos tiekėjas. Jam uždraudus tai daryti, liko neaišku, kas pilnateisis šilumos punktų valdytojas.
„Jeigu punktu tik naudojamasi, tačiau nesama jo savininku, iš esmės tai reiškia neišvengiamą turto nunykimą. Jau šią žiemą turime nemažai atvejų, kai sugenda pagrindiniai mazgai, šilumokaičiai, siurbliai ir kiti pakankamai brangūs įrengimai, kuriuos reikia pakeisti, o niekas to apmokėti nenori. Anksčiau tai darydavo šilumos tiekėjai“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Energetikos ministerija jau buvo parengusi šilumos punktų perdavimo gyventojams tvarką, tačiau ji sustabdyta po Teisingumo ministerijos rekomendacijos tokią vyriausybės kompetenciją numatyti Šilumos ūkio įstatyme. Todėl dabar paliekama geranoriško susitarimo galimybė.
„Gyventojai kreipiasi į šilumos tiekėją ir gali tą punktą perimti į savo bendradalinę nuosavybę susitarę, kokiu būdu tai darys – ar išsimokėtinai, ar lizingu, ar nuoma, ar už likutinę vertę“, – dėstė ūkio viceministras Kęstutis Žilėnas.
Tačiau kai kurių bendrijų vadovai sako, kad šilumos punktai visada buvę gyventojų nuosavybė.
„Tie punktai yra neatskiriama namo dalis, taigi – namo nuosavybė. Antraip kiekvienam remontuotojui sutvarkius tam tikrą namo dalį, ši taptų jo nuosavybe. Įsivaizduokite, štai, suremontavo stogą ir stogas jau jo, išdažė sieną – ir ši tampa jo nuosavybe. Tokia logika vadovautis negalima, nes pagal ją gyventojai netektų nuosavybės į visą namą“, – svarstė Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius.
Vilniaus vicemeras sako, kad, pavyzdžiui, sostinėje šilumos tinklus nuomojanti „Vilniaus energija“ į automatizuotus šilumos valdymo punktus investavo 120 milijonų litų, kuriuos jau sumokėjo savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“. Esą ji ir esanti šilumos punktų savininkė.
„Investicijos, įdėtos į šilumos punktus, yra neapmokėtos. Į šilumos kainą tai įskaičiuota nebuvo, jos per šilumos kainą nekompensuotos. Vadinasi, šilumos vartotojai tos sumos neapmokėjo“, – aiškino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Pasak vicemero, jei miesto politikai nuspręs, kad vilniečiai privalo sumokėti visą investuotą sumą, kiekvienam butui tai kainuotų 700 litų, jei įrangos likutinę vertę – 300–400 litų. Tačiau su tuo nesutinka namų bendrijų atstovai.
„Gyventojams buvo įkišti punktai, su kurių įrengimu, daugeliu atvejų, jie arba nesutiko, arba darbai atlikti apskritai be gyventojų žinios, arba sutikus su sąlyga, kad nereikės už juos mokėti. O čia staiga pareiškiama, kad atėjo laikas susimokėti. Jeigu gyventojai nesutiko už juos mokėti, o šilumos tiekėjai punktus įrengė savo lėšomis, tai jie ir turi prisiimti savo riziką“, – tikino Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius.
Savivaldybių vadovai sako, kad nenustačius šilumos punktų tvarkos, susitarti su gyventojais bus sudėtinga, nes jie nesuinteresuoti perimti šilumos punktų savo nuosavybėn.