„Achemos grupė“: verslas tikisi mažesnių kaštų ir aiškumo
Apie ketvirtadalį terminalo išlaikymo kaštų padengiančio koncerno „Achemos grupė“ generalinis Linas Sabaliauskas suabejojo, kiek iš tiesų SGD terminalas lėmė dujų kainų mažėjimą Lietuvoje. Pasak jo, pasiekti ne visi terminalui kelti tikslai.
„Vienareikšmiškai pasakyti, ar laivas (SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ – BNS) turėjo įtakos dujų kainoms Lietuvoje, turbūt negalima. (...) Čia yra daug dedamųjų. (...) Tikslas, ko siekėme, – išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, aukštų nereguliuojamų dujų kainų ir energetinės priklausomybės. Rezultatas – užtikrinta energetinė nepriklausomybė, bet mes sakome, kad dujų kainos liko aukštos“, – Seime pirmadienį vykusioje diskusijoje apie ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimą teigė Linas Sabaliauskas.
Pasak jo, valstybės biudžete vertėtų numatyti atskirą „strateginių ir saugumo objektų“ finansavimo eilutę, taip pat skelbti konkursus paskirtojo tiekėjo funkcijai vykdyti. Dabar ją atlieka „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „Litgas“.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas diskusijoje teigė pasigendantis konkrečių ekonominės naudos skaičiavimų.
„Grįžome į 2008 metus: reikia ar nereikia terminalo. Labai daug politikos, bet mažai ekonomikos. Gal politikai (terminalas – BNS) ir buvo sėkmės istorija, bet ekonomiškai taip pasakyti negalėčiau. Reikėtų apsispręsti, ar tai yra politinis, ar ekonominis projektas. Šiandien labai mažai girdėjau skaičių ir ką toliau daryti su terminalu“, – kalbėjo G. Balčiūnas.
„Amber grid“: dujų vaidmuo keičiasi
Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys pripažino, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau keičiasi dujų vaidmuo, pavyzdžiui, energetikoje.
„Matome dujų vartojimo mažėjimą, Lietuvoje jis stabilizavosi, Latvijoje taip pat stabilus, priklausomai nuo oro, Estijoje daugmaž stabilu, kadangi beveik nenaudojamos energetikoje dujos (...) Jeigu žiūrėtume, kur didžiausi netekimai kiekiniai – Lietuvoje ir Suomijoje – tai pagrindinis dujų vartojimo sumažėjimas yra energetikos sektoriuje. (...) Dujų sektorius vaidina naują vaidmenį jau dabar kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius. Dujos keičiasi ir taps neatsiejama žalios energetikos dalimi“, – diskusijoje kalbėjo S. Bilys.
Valstybės valdomo holdingo „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas teigė, kad šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką, gamtinės dujos vaidins didelį vaidmenį.
„Baterijos turi trumpą laiką, kiek galima generuoti elektros energiją. Kruonis taip pat turi savo rezervą. Vienintelis būdas subalansuoti, kad saugiau vystytųsi atsinaujinanti generacija, yra turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine generacija“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas Juozas Augutis įsitikinęs, kad, jeigu būtų nuspręsta, pasibaigus SGD laivo-saugyklos nuomos laikui, atsisakyti laivo, būtų žengtas žingsnis atgal.
„Net negalima pagalvoti apie sustabdymą ar galimybę parduoti laivą. (...) Prarastume SGD terminalą, atsistotume į tą pačią padėtį, kurią turėjome“, – kalbėjo J. Augutis.
Terminalo operatorė vertina jo perspektyvą
SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mindaugas Jusius teigė, kad bendrovė siekia sumažinti terminalo išlaikymo kaštus.
„Klaipėdos nafta“, būdama operatoriumi, susirūpinusi dėl kaštų mažinimo alternatyvų (...) Įžvelgiame galimybes mažinti kaštus, bet tai susiję su ilgalaikiais sprendimais“, – teigė M. Jusius.
Pasak jo, šiuo metu vertinant terminalo perspektyvą, laivo išpirkimas galėtų suteikti didesnių naudų, nei jo tolesnė nuoma.
„Įsigijus laivą Lietuva galėtų elgtis lanksčiau su juo, jis galėtų puikiausiai tarnauti ir kaip krovininis laivas, jeigu nebūtų poreikio vežtis dujas iš pasaulinės rinkos. Jeigu pasikeistų situacija, kad terminalo kuriame vertė būtų mažesnė, nei jo išlaikymo kaštai, jį galima parduoti“, – kalbėjo M. Jusius.
„Klaipėdos naftos“ vadovas pridūrė, kad terminalo kuriame vertė Lietuvai labai priklauso nuo būsimos bendros Baltijos šalių dujų rinkos struktūros.
Jis įžvelgė didelį SGD potencialą ateityje.
„Jūrinis transportas ateityje bus varomas SGD, šiuo metu apie 70 proc. laivų pagaminami, kad būtų varomi gamtinėmis dujomis. Kita galimybė: tiekti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo tiekti į centrinę Europą. Jungtis su GIPL leis panaudoti infrastruktūrą ir eksportui, netgi į Ukrainą“, – pridūrė M. Jusius.
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė teigė, kad yra galimybių mažinti terminalo išlaikymo kaštus Lietuvos vartotojams.
„Daug darbų nuveikta, kad turėtume Baltijos (dujų – BNS) rinką kartu su Suomija, tačiau dar daug darbų reikia atlikti, kad iš tiesų terminalo pajėgumai būtų išnaudojami pilnai, ir dalį kaštų, kurie dabar tenka vien Lietuvos vartotojams, galima būtų padalinti regione. (...) Atskirais žingsniais galime pasiekti kaštų mažinimo ir pramonei, ir vartotojams“, – kalbėjo I. Žilienė.
Ji pridūrė SGD terminalo atsiradimas turėjo įtakos konkurencijai ir kainoms regiono ir Lietuvos dujų rinkoje.
„Europos Komisija yra išleidusi studiją, kuri kalba apie gamtinių dujų ateitį Europos Sąjungoje.Yra labai aiškūs skaičiai: vien dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo atsiradimo ir SGD srautų padidėjimo Europoje, kaina labai ženkliai nukrito visose ES valstybėse. Lietuvoje kainos mažėjimas 2016 metais buvo minus 5,2 euro už megavatvalandę, Latvijoje ir Estijoje irgi labai panašus skaičiai ir tai ženkli įtaka. Tai nėra bendros pasaulinės tendencijos, tačiau būtent dėl konkurencijos skirtingų gamtinių dujų šaltinių“, – aiškino I. Žilienė.
Ministerija ieško sprendimų mažinti terminalo išlaikymą
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad SGD terminalas tapo vienu Lietuvos energetinio saugumo garantų.
„Turime šį terminalą kaip sėkmės istoriją, matome tiek pagal efektą ir dujų importo kainos mažėjimą, ir kainos mažėjimą mūsų vartotojams. Reikia sutikti ir su tuo, kad ne viskas tobula, yra tobulintinų dalykų (...) Pagrindinė terminalo reikšmė yra konkurencija ir konkurencinis spaudimas dujų kainoms“, – pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras įsitikinęs, kad yra galimybių sumažinti terminalo išlaikymo naštą.
„Labai turime aiškiai atskirti sprendimą dėl terminalo perspektyvos ir terminalo kaštų optimizavimo. Tai du skirtingi dalykai, jie susiję, bet juos reikia labai aiškiai atskirti. Tiek ministerija, tiek Vyriausybės lygiu esame pasirengę kaštų optimizavimą toliau spręsti, mažinti įtaką verslui. Bet tai nėra susiję tiesiogiai su ilgalaikiais sprendimais dėl terminalo (...) Taip, yra tam tikra dalis, kuomet turime pramonės didesnį indėlį išlaikant terminalą, bet tuos klausimus taip pat reikia spręsti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Po diskusijos ministras teigė, kad artimiausiu metu dėl terminalo turės būti apsispręsta Vyriausybėje ir Seime. Jis sakė, kad laivo išpirkimo klausimas šiuo metu atrodo ekonomiškai tikslingiausias sprendimas.
„Yra du variantai – išpirkimas arba terminalo nuomos pratęsimas dvidešimčiai metų, bet mes vertiname situaciją, kad lankstumo požiūriu, turint omenyje dujų rinkos perspektyvas, lankstesnis variantas būtų būtent išpirkimas, nes išpirkus terminalą vėliau būtų galima jį lanksčiai panaudoti rinkoje, jeigu kristų dujų vartojimas ar būtų kitos aplinkybės. (...) Paskutiniai skaičiavimai yra atliekami, dar visų skaičių neturime“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ siekia mažinti jai tenkančius SGD terminalo išlaikymo kaštus. Birželio mėnesį „Achemos grupės“ vadovybė bent du kartus susitiko su ministru Ž. Vaičiūnu aptarti šį klausimą.
Ministras yra sakęs, kad „Achemai“ ir toliau išliekant didžiausia gamtinių dujų vartotoja, gali būti svarstomos įvairios alternatyvos, kurios leistų pastebimai sumažinti SGD saugumo dedamosios mokestį šiai įmonei. Ž. Vaičiūno teigimu, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl SGD laivo išpirkimo ar ilgalaikės nuomos po 2024 metų, „Achemos“ išlaidos už terminalą kitąmet galėtų mažėti nuo dabartinių 20 mln. eurų iki 14 mln. eurų.
Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų.
Balandį pristatyta „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą, o kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas gali būti išpirktas 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.