„Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad liberalizacija veikia, nes nuo antrojo etapo pradžios, tie vartotojai, kurie rinkosi mažiausios fiksuotos kainos planus (...) mokėjo mažiau, nei visuomeninis tiekimas. Tai vienas kriterijų, kuris parodo, kad liberalizacija veikia“, – penktadienį žurnalistams sakė laikinoji LEA direktorė Agnė Bagočiūtė.
Pasak jos, esant tik visuomeniniam tiekimui, vartotojai neturėtų galimybių pasirinkti mažesnės elektros kainos tarifus, kuriuos siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai.
LEA vadovės teigimu, nuo šių metų stebimi vartotojų elgsenos pokyčiai, gyventojai labiau reaguoja į kainų pokyčius rinkoje ir tiekėjų pasiūlymų dinamiką.
„Matome, kad tiekėjai tikrai reagavo į kainas ir jas nuolat mažino, (...) kainų svyravimas vyko ir vartotojai į tai reagavo“, – teigė A. Bagočiūtė.
Pasak LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinojo vadovo Vytenio Gudelio, trečiojo liberalizavimo etapo eiga kol kas yra optimistinė. Jis pažymi, kad iki 2026 m. vykstančio etapo metu nepriklausomą tiekėją jau pasirinko 49 proc. vartotojų – šį pirmadienį jų buvo 449 tūkst.
„Čia labai įdomus, optimistinis ir šiek tiek netikėtas skaičius. Antrajame etape 50 proc. vartotojų tiekėją pasirinko 1,5 mėn. prieš termino pabaigą. Trečiajame etape 50 proc. pasirinkusiųjų turime beveik dabar“, – sakė V. Gudelis.
Agentūra anksčiau skelbė, jog šiuo metu nepriklausomų tiekėjų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 23,4 ct/kWh (dvi laiko zonos) ir 24,3 ct/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. – atitinkamai 23,4 ct/kWh ir 23,8 Eur/kWh.
Anot V. Gudelio, per pirmąjį metų pusmetį, mažėjant elektros kainoms „Nord Pool“ biržoje, nepriklausomi tiekėjai siūlomų planų kainas nuosekliai mažino vidutiniškai 31 proc. (nuo 39 iki 27 centų už kilovatvalandę). Antrąjį pusmetį, sakė jis, siūloma kaina sumažėjo iki 24 ct/kWh.
„Tiekėjai žiūri į ilgalaikes perspektyvas ir į trumpalaikius svyravimus pamatuotai“, – komentavo V. Gudelis.
LEA pateiktais duomenimis, garantiniame tiekime šiuo metu yra 41,4 tūkst. pirmojo ir antrojo liberalizavimo etapų vartotojai.
Anot agentūros analitikų, biokuro ir šilumos kainos turėtų atitikti ilgametes tendencijas.
„Tiek pagal mūsų, tiek pagal VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – ELTA) prognozes, šildymo kainos turėtų būti apie 20 proc. mažesnės, nei praėjusiais metais. Pagal mūsų prognozes, jos turėtų siekti nuo 6–8 ct/kWh. Pagal VERT prognozes, – 7,44 ct/kWh. Labai panašūs skaičiai“, – žurnalistams penktadienį teigė LEA laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė.
„Nematome kažkokių išskirtinių sąlygų, kad drastiškai mažėtų ar drastiškai didėtų kaina. Ir kaip visada šildymo sezono pabaigoje, palyginome situaciją su kaimynais. Tendencijos išlieka tos pačios. Lietuvoje penkių didžiųjų miestų vidurkis yra mažiausias tarp Baltijos šalių. Ir taip pat lyginant sostines, nors ir nedaug, bet Vilnius yra pigesnis nei Talinas, o brangiausia yra Ryga“, – teigė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Agentūros vertinimu, šį rugsėjį šilumos kainos brango apie 7 proc., o tai esą atitinka ilgametes tendencijas. Šilumos kainų dinamiką Lietuvoje labiausiai lemia daugiausiai jos gamyboje naudojamas biokuras.
Biokuro kainos, teigia A. Budraitis, 2023 m. vasarą laikėsi gerokai žemesnės nei analogišku laikotarpiu 2022 m., žaliava nuosekliai pigo visą vasarą, o rugpjūčio pabaigoje pasiekė mažiausią kainą šiemet (19,31 Eur/MWh). Tuo metu rugsėjo pabaigoje, LEA teigimu, biokuro kaina kilo 4,3 proc. ir siekia 19,68 Eur/MWh. Toks didėjimas esą atitinka istorines tendencijas.
„Stebime, kad 2023 m. vasarą biokuras nuosekliai pigo, rugpjūtį fiksuota žemiausia biokuro kaina“, – sakė A. Budreika.
„Kainos vidurkis formuojasi apie 28 Eur/MWh. Tai 21 proc. mažiau nei pernai“, – kalbėjo jis.
LEA ekspertų teigimu, 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuva biokuro neimportavo, jį keitė vietinė žaliava. 19 proc. biokuro pasiūlos sudarė kirtimų liekanos, po 37 proc. – medienos pramonės liekanos bei laukų ir apsauginių zonų valymo mediena. 7 proc. biokuro sudarė malkinė mediena.
Šilumos gamyboje triskart išaugo miško kirtimo atliekų (SM3 kategorijos) biokuro.
„Rezultatas – ženkliai nukritusios biokuro kainos. Dėl išaugintos pasiūlos biokuro kainos vidurkis šį sezoną 30 proc. mažesnis“, – teigia agentūra.
LEA taip pat konstatuoja, kad ketvirtajam metų ketvirčiui susitarta dėl 56 proc. šilumos gamybai reikalingo biokuro kiekio. Toks pasiruošimo lygis esą atitinka ilgametes tendencijas.
Istoriškai, žaliavos importas sudarė 23 proc. viso suvartojimo, daugiausia – iš Baltarusijos. Biokuro importas iš Baltarusijos buvo uždraustas 2022 m. kovą, reaguojant į Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą. Galutinai baltarusiško biokuro medienos tiekimas sustojo pernai birželį.