„Vienos įmonės sprendimą vienašališkai keisti sutarčių sąlygas vertiname neigiamai, nes esame teisinė valstybė ir sutartys galioja visa apimtimi, kol nesutarta dėl jų pakeitimo.
Kalbant apie platesnę rinką, be abejo, situacija energetikos rinkoje yra įtempta ne tik Lietuvoje, visoje Europos Sąjungoje, greičiausiai ir visame pasaulyje. Tai čia mums visiems reikia sprendimų, kurie būtų absoliučiai teisiniai, pagrįsti ir nekeltų vieni kitiems problemų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Pasak jo, galima įtarti, kad yra pažeisti įstatymai.
„Diskutavome apie tai su VERT kolegomis ir priėjome vieningos išvados, kad pasiūlytas „Perlas Energija“ sprendimas gali turėti tikrai įstatymo pažeidimo požymių ir visų kitų dalykų. Manau, kad galutiniai teisiniai verdiktai bus pateikti šiek tiek vėliau“, – sakė A. Zananavičius.
Jo teigimu, signalų, kad kiti tiekėjai seks „Perlas Energija“ pavyzdžiu, nėra.
„Visi signalai rodo, kad niekas nesiruošia eiti minėtos įmonės keliu, priešingai, turime signalų, kad vartotojai, kurie atsisakys tęsti bendradarbiavimą su „Perlas Energija“, turės naujus pasiūlymus. Tam reikės šiek tiek laiko“, – teigė A. Zananavičius.
Energetikos ministerija pranešė, kad kreipsis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti tokio veiksmo teisėtumą.
„Vartotojai, pasirinkdami fiksuotos kainos planus, turėjo lūkesčių, jog tai infliacijos akivaizdoje padės jiems prognozuoti savo išlaidas.
Dabar dėl vienašališkų įmonės veiksmų jie to netenka. Aš, kaip ministras, visada būsiu vartotojų ir jų lūkesčių užtikrinimo pusėje“, – pranešime sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras D. Kreivys: nėra teisinga rizikas perkelti ant vartotojo pečių
Pasak D. Kreivio, ministerija šiuo metu vertina susidariusią padėtį elektros energetikos rinkoje, o VERT bei Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašo atlikti teisinį įvertinimą ir užtikrinti vartotojų interesus.
„Dėl Rusijos energetinio šantažo aukštos kainos yra daugumos ES šalių problema, tačiau nėra teisinga nepasiteisinusią verslo riziką perkelti ant vartotojo pečių“, – sako ministras.
Jis taip pat tikisi, jog suveiks konkurencija, ir rinkoje esantys kiti tiekėjai galės pasiūlyti patrauklius fiksuotos kainos planus.
Sutartis su nepriklausomu tiekėju pasirašę trečiojo liberalizacijos etapo klientai gali be jokių pasekmių grįžti į visuomeninį tiekimą.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, jog, remiantis VERT išaiškinimu, visi bendrovės „Perlas Energija“ pranešimus gavę pirmojo ir antrojo liberalizacijos etapo klientai gali ir nepritarti siūlomoms sąlygoms, reikalauti sutarties sąlygų užtikrinimo arba nutraukti sutartį – tam tereikia laisvos formos rašytinio nesutikimo.
Vartotojui išreiškus nepritarimą pasiūlytam sutarties pakeitimui, tačiau nenurodžius, kad jis pageidauja nutraukti sutartį, lieka galioti tokios sutarties sąlygos, dėl kurių šalys jau yra sutarusios.
Klientai, norintys nutraukti turimą sutartį, turėtų peržiūrėti sutarties nutraukimo sąlygas, joje nurodytus tiekėjo informavimo terminus ir būdus. Jeigu sutartis neterminuota, dažnai užtenka tik informuoti tiekėją prieš 30 kalendorinių dienų ir sutartis nutrūksta.
Nutraukiant elektros energijos tiekimo sutartį su fiksuota kaina, klientas turi grąžinti suteiktas nuolaidas, jei jos buvo taikomos.
Bendrovei „Perlas Energija“ paskelbus, kad ji naikina fiksuotos elektros kainos planus vartotojams ir visus perkelia į tiesiogiai su birža susietą planą, VERT atkreipia vartotojų dėmesį, kad, rinkoje išaugus elektros energijos produkto kainai, nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali teikti siūlymus keisti jau sudarytų sutarčių sąlygas.
Tai yra, pasak reguoliuotojo, gali fiksuoto tarifo sutartis keisti į tiesiogiai su birža susietą planą, tačiau tam būtinas vartotojo sutikimas. Sutikimas (arba nesutikimas) turi būti išreikštas raštu. VERT ragina vartotojus aktyviai rūpintis savo teisėmis.
Jeigu reikės, bus peržiūrimas reguliavimas
Viceministras, paklaustas, kaip suvaldyti galimą sumaištį pirmuosius porą mėnesių, pažadėjo, jog ministerija dės visas pastangas, kalbėsis su įmonėmis, kad klientai nepajaustų „fiziškai elektros tiekimo sutrikimų“.
„Peržiūrėsime reguliavimą, kad ateityje tokių atvejų nebūtų“, – teigė jis.
Vėliau viceministras paaiškino, kad kol kas ženklų, jog reikia keisti reguliavimą, nėra. Tačiau jeigu bus matyti tobulintinų vietų, jų bus imtasi.
„Mes peržiūrime savo taisykles, kurios patvirtintos ir jos tokių veiksmų, kokių ėmėsi minimas tiekėjas, neleidžia. Tokia pat reguliuotojo nuomonė. Todėl faktiškai nematome šiandien, kodėl reikia keisti teisės aktus. Jeigu rasime dviprasmybių ar būdų, kaip reguliavimą padaryti aiškesnį, paprastesnį, be abejo, keisime, bet šiandien į tai atsakymo dar nėra“, – sakė viceministras.
A. Zananavičius teigia, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi visus reikiamus įrankius situacijai valdyti.
„VERT labai aiškiai pasakė, kas laukia įmonės ar įmonių, kurios pažeis galiojančius įstatymus. VERT turi visus instrumentus imtis sankcijų ir reguliuoti situaciją“, – sakė A. Zananavičius.
Anot jo, vieno ar kito žaidėjo pasitraukimas iš rinkos veikiausiai nieko per daug nelemia, bet svarbu išlaikyti skaidrią reguliavimo aplinką ir ilgainiui liberalizavimas duos geresnį rezultatą ir vartotojams, ir visam energetikos sektoriui.
„Liberalizavimas vykdomas tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje laimėtų visi“, – kalbėjo viceministras.
Pratęsti liberalizaciją nesvarstoma
Pasiteiravus, kaip vertina opozicijos atstovų pasiūlymus vėl pratęsti liberalizavimo procesą, viceministras teigė, kad tai nebūtų išeitis.
„Dabar konsensusas rinkose, kad pora metų bus pakankamai sudėtingi, prognozuojame, kad mūsų regionui, ko gero, jau kiti metai bus ženkliai lengvesni, nes atsiras suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Suomijoje, tai regionas bent jau apsirūpins dujomis ir galės eksportuoti.
Tai iš principo, atidėjimas, ko gero, nėra pati geriausia opcija, ji nieko realiai neišsprendžia“, – sakė A. Zananavičius.
Jis pridūrė, kad nemaža dalis ir trečiojo etapo vartotojų jau pasirinko tiekėją, tad atidėjimas sukeltų papildomą sumaištį.
„Todėl šiandien sprendimo dėl atidėjimo tikrai nėra. Ar jis yra svarstomas rimtai – ko gero, labai rimtai nėra svarstomas dabar“, – teigia A. Zananavičius.
„Perlas Energija“ nurodo, kad turi 180 tūkst. klientų. Jos vadovas Vilius Juraitis sako, jog išsilaikius dabartinėms tendencijoms, rugsėjį kilovatvalandė po valstybės kompensacijos gali kainuoti apie 50 centų.
Lietuvoje šiuo metu tęsiasi elektros tiekimo rinkos liberalizavimo procesas, kai gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jį numatyta baigti šių metų pabaigoje.
Liepą, palyginti su birželiu, vidutinė didmeninė mėnesio elektros kaina Lietuvoje augo 36,8 proc. iki 305,36 euro už MWh (30,5 cento už kWh) (be PVM).
Gyventojai dabar gali pasirinkti iš šių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Perlas Energija“, „Enefit“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“.