Tai numatantis Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisų paketas šiuo metu yra pateiktas viešoms konsultacijoms. Nurodoma, kad siūlomais pokyčiais siekiama tvarios gaminančių vartotojų plėtros, įgalinti elektros perdavimo tinklą ir efektyviai išnaudoti skirstomojo tinklo pajėgumus.
„Virtualioje nebuitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje būtų kaupiama lėšų suma, apskaičiuojama jo pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros kiekį padauginus iš su nepriklausomu tiekėju sutartos elektros energijos kainos arba valandinės kainos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje.
Jei šiam siūlymui būtų pritarta, jis būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo tik naujiems nebuitiniams (juridiniams asmenims) gaminantiems vartotojams, išskyrus energetinį nepriteklių mažinančias energetines bendrijas“, – rašoma Eltai pateiktame atsakyme.
Energetikos ministras Dainius Kreivys jau anksčiau yra sakęs, kad kad pokyčių gyventojams iš „net metering‟ modelio (kilovatvalandėmis) į „net billing‟ (esama rinkos kaina) nenumatoma.
„Jokių pokyčių nenumatoma“, – paklaustas apie tai interviu „Delfi“ praėjusių metų pabaigoje sakė ministras.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė pabrėžė, kad buitiniams gaminantiems vartotojams, t. y., gyventojams, turintiems nuosavas saulės elektrines ant namo stogo ar dalį nutolusios saulės elektrinės, taikomas apskaitos modelis nesikeis.
„Apskaitant jų į tinklus patiektą ir susigražintą elektros energiją, jiems ir toliau bus taikomas vadinamasis „net metering“ modelis, kai saugoma energija apskaitoma kilovatvalandėmis“, – sakė ji.
Dabar visų gaminančių vartotojų Lietuvoje į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis ir pasaugoma, sumokant tik už naudojimąsi tinklais.
Energetikos ministerija papildė, kad D. Kreivys niekada ir nesakė, kad pokyčių nenumatoma nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Pabrėžiama, kad anksčiau kalbėta apie tai, kad pokyčių nenumatoma „privatiems“ (t. y. buitiniams) vartotojams.
D. Garbaliauskaitė dar sakė, kad siūlomas grynojo atsiskaitymo modelis didintų tinklo išnaudojimo efektyvumą, taip pat skatintų nebuitinius gaminančius vartotojus siekti energetinio tvarumo, investuoti į kaupimo įrenginius, reaguoti į rinkos kainų dinamiką – vartoti elektros energiją, kada ji rinkoje yra pigesnė, o kaupimo įrenginių pagalba arba planuojant savo veiklos procesus taip, kad parduotų savo pagamintą elektros energiją, kada ji rinkoje yra brangesnė.
Pataisų pakete taip pat numatyti ir siūlymai, kuriais siekiama apsaugoti nutolusių gaminančių vartotojų interesus ir išvengti atvejų, kai elektrinę pastatęs vystytojas jos nepriskiria gaminančiam vartotojui arba sutartyje vartotojui nustato nepalankias sąlygas, pavyzdžiui, nepagrįstai didelį elektrinės rezervavimo mokestį.
Siūloma numatyti reguliuotojo patvirtintą standartinę sutarties formą tarp nuotolinio parko vystytojo ir būsimo gaminančio vartotojo. Tai padėtų išvengti vartotojui primetamų sąlygų, kurios yra perteklinės arba nepagrįstos.
„Būta atvejų, kad nuotolinio parko vystytojas sutartyje su gaminančių vartotoju numato, jog negrąžins rezervacijos mokesčio net jei negaus leidimo parkui vystyti. Manome, kad tokias ir panašias nepagrįstas sutarties sąlygas išspręstų reguliuotojo patvirtinta standartinė sutarties forma“, – sakė viceministrė.
Siūlymuose taip pat numatyta, kad nutolusios elektrinės įrengtosios galios rezervavimo mokestis negalėtų būti didesnis nei 10 proc. jos vertės.
Jei parko vystytojas ne dėl gaminančio vartotojo kaltės neperleistų jam nustatytos galios elektrinės, siūloma, jog gaminančiam vartotojui būtų išmokėta kompensacija, apskaičiuojama rezervavimo mokestį padauginus iš 3.
Jei pataisoms būtų pritarta, siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo liepos 1 d.
Ministerija primena, kad dėl įstatymų pataisų paketo visi suinteresuoti iki 2023 m. balandžio 26 dienos gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, šiuo metu gaminančių vartotojų skaičius viršija 50 tūkst., o jų įrengtoji galia sudaro kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos. Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai virš 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4 tūkst. įvairių įmonių bei organizacijų.
Absoliuti dauguma naudojasi valstybės dotacijomis. Vien per 2021–2022 m. skirta 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Netrukus bus paskelbtas kvietimas dar 40 mln. eurų fiziniams asmenims saulės elektrinėms ant stogų įsirengti, vėliau šiemet – 50 mln. tiek saulės elektrinėms iš nutolusių parkų įsigyti, tiek ant stogų įsirengti.