Antradienį Seimui pateikta Vyriausybės priimta atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurioje nubrėžta Lietuvos energetikos sektoriaus vizija iki 2050 metų. Numatyta, kad būsime visiškai energetiškai nepriklausoma, savo poreikiams energiją pasigaminanti ir ją net eksportuojanti valstybė. Kaip to pasieksime, „Delfi“ TV laidoje „Piniginiai reikalai“ buvo kalbama su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.
Didelius tikslus lydi ir svarbūs darbai
Pasak D. Kreivio, apskritai, NENS strategija apima du pagrindinius ramsčius – energetinį saugumą ir tikslą būti visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe.
„Dėl saugumo – turbūt labai paprastai. Tai yra mūsų tinklų visų saugumas – ar tai būtų dujos, ar elektros tinklų saugumas taikos, krizės ir karo atveju. Tie planai turi visi būti ir mes turime būti tam pasiruošę, turėti rezervinius pajėgumus, jeigu kažkas išeina iš rikiuotės. Kalbant apie gamybą, nuosavą gamybą – mes kalbame jau labai plačiai, ne tik apie elektrą, bet kadangi per ateinančius 25 metus viskas taps elektra – kaip pasigaminti tokį kiekį elektros, kad užtektų padengti išeinančią naftą, išeinančias dujas?“, – esminius klausimus įvardijo jis.
Ministro teigimu, atsakymas į šiuos klausimus yra tik vienas.
„Yra atsinaujinantys šaltiniai, tai yra saulė, sausumos vėjas ir jūros vėjas. Po kelių šimtų metų numatyta, kad šiek tiek ir maži branduoliniai reaktoriai taip pat galėtų gaminti, bet apie tai turbūt yra atskira kalba ir visuomenės sutarimas. Tam, kad tiek galėtume turėti atsinaujinančios energetikos – reikalinga visa ekosistema. Mums reikia ir vandenilio gamybą, ir atsinaujinančio kuro gamybą, ir baterijos pertvarką atlikti – didžiulė apimtis darbų, kuriuos turime padaryti, kad pasiektume tuos tikslus, kuriuos esame užsibrėžę“, – teigė D. Kreivys.
Ar turime laiko pasiruošimui?
Anksčiau D. Kreivys žiniasklaidai yra minėjęs, kad tam tikri energetikos objektai būna fotografuojami. Pasak jo, tai – gana dažnas atvejis.
