„Dujų krizė galima. Bet aš tikiuosi, kad Europos Komisija kartu su (ES) šalimis narėmis spręs tą klausimą ir neturėsime tokių dalykų, kokius turėjome prieš daugiau negu 10 metų, kuomet buvo galimi sutrikimai Europoje ir nemažai šalių net viduryje žiemos neturėjo dujų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Dainius Kreivys.
Jis priminė, kad į Aziją dabar krypsta didelė dalis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Kita dujų sumažėjimo Europoje priežastis, pasak ministro, yra Rusijos bandymai kuo greičiau įveiklinti antrą dujotiekį Baltijos jūros dugnu į Vokietiją.
„Rusija, norėdama įtakoti ir paspausti Europos Sąjungos šalis nares ir pirmiausia Vokietiją, kad greičiau paleistų „Nord Stream“, yra pristabdžiusi dujų tiekimo apimtis ir saugyklos yra tuščios nuo Italijos iki Vokietijos, ir tai taip pat atsiliepia dujų kainoms“, – sako ministras.
D. Kreivio teigimu, aukštos dujų kainos yra vienas veiksnių, auginančių ir elektros kainas rinkoje.
„Kalbant apie elektros kainas, tai pirmiausia turi (įtakos) kelios dedamosios – pirmoji dedamoji yra padidėję taršos mokesčiai, kylančios jų kainos. Antra turbūt labai svarbi dedamoji, kad yra per mažai atsinaujinančios energetikos šiuo metu (...) Ir trečias dalykas yra dujų kainos“, – kalbėjo ministras.
Rusijos „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris paskelbė, kad dujos praėjusią savaitę užbaigtu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“ nebus pradėtos tiekti nuo spalio 1-osios, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida. Rusijos vyriausybės atstovai pareiškė, kad Vokietijos reguliuotojas leidimą naudoti „Nord Stream 2“ gali suteikti maždaug po keturių mėnesių.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.