Anot jo, valstybės sutarė šią arba kitą savaitę surengti dar vieną susitikimą, o jei iki gruodžio vidurio jos nesusitars dėl to, kaip tiksliai apibrėžti pagrindinės Lietuvai elektrą eksportuojančios valstybės terminą, tarpininkauti derybose bus prašoma Europos Komisijos (EK).
„Išsiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą, taip pat eksporto srautus", – pirmadienį po susitikimo su Švedijos Karalystės Infrastruktūros ministerijos generaliniu direktoriumi energetikai Magnus Blumer žurnalistams sakė A. Zananavičius.
„Visgi, buvo konstatuota, kad reikalingas papildomas techninis susitikimas, kurį planuojame surengti šią arba kitą savaitę – su tikslu, kad gruodžio 15 d. turėtume aiškų atsakymą, ar turime sutarimą dėl pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžties, ar turėtume kartu kreiptis į EK dėl papildomų išaiškinimų“, – tęsė viceministras.
EK, anot jo, pagal spalį priimto Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas, turėtų tarpininkauti derybose, padėti jas įgyvendinti.
Kartu viceministras pabrėžė, kad visos šiuo susitarimu, taip pat ir iš Lietuvos elektros gamintojų surinktos lėšos bus skiriamos ne papildomoms kompensacijoms už elektrą gyventojams ar verslui skirti, o padengti tam jau skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
„Pagal dabartinį planą, Vyriausybė yra nustačiusi energetinių išteklių kompensavimo lygį iki šildymo sezono pabaigos. Jokių naujų kompensacijų nenumatoma, taigi, visi surinkti pinigai būtų skirti jau patirtoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos“, – pažymėjo A. Zananavičius.
ELTA primena, kad spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.
Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršplaninių pajamų atitektų Lietuvai.
Antradienį Vyriausybė pritarė šio ES reglamento nuostatų perkėlimui į Lietuvos teisinę bazę, įpareigojant Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą nustatyti tokių Lietuvoje veikiančių elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką ir deklaravimo tvarką. Surinktas viršpelnių lėšas administruotų biokuro biržos operatorė „Baltpool“.