Seimo komitete trečiadienį kartu mėginta įvertinti, kiek galėtų kainuoti energijos kompensavimas vartotojams – nuskambėjo milijardinės sumos, tačiau jas žadama tikslinti.
„Su visais mokesčiais, prognozuojamas gamtinių dujų tarifas sudarys 4,15 euro už kubinį metrą pirmajai grupei, naudojančias dujas maistui, o antrai grupei, naudojančiai dujas šildymui, – iki 3,75 euro už kubinį metrą“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje jis priminė, kad dabar dujos pirmajai grupei kainuoja 1,02 euro, o antrai grupei – 0,77 euro už kubinį metrą (su kompensacijomis).
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad dujų kainų augimas yra liūdna energetinio karo, kurį vykdo Rusija, iliustracija.
Anot R. Pociaus, prognozuojama, kad gamtinių dujų importo kaina Europos biržoje sudarys apie 200 eurų už megavatvalandę. Didžiąją dalį tarifo, pasak R. Pociaus, ir sudaro importo kaina. Reguliuojami tarifai buitiniams vartotojams nustatomi dukart per metus.
Kalbėdamas apie elektros kainas, R. Pocius pabrėžė, kad kalba tik apie reguliuojamus vartotojus: „visuomeninio tiekimo kaina būtų taikoma iš esmės trečiojo etapo vartotojams, kurie nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo“.
„Lygiai taip pat kaip ir gamtinių dujų sektoriuje vertiname rinkos dalyvių prognozes, ateities sandorius – matome, kad prognozuojama elektros energijos (rinkos – red.) kaina kitam pusmečiui galėtų sudaryti 416 eurų už megavatvalandę“, – sakė R. Pocius.
„Visas dedamąsias ir visas prognozes sudėjus turime rezultatą – 63,5 cento už kilovatvalandę prognozuojamą visuomeninio tiekimo kainą reguliuojamiems vartotojams“, – kalbėjo jis.
M. Majauskas teigia, kad tokie skaičiai rodo, jog būtina imtis veiksmų.
„Tai šiuo metu su kompensacija ir su PVM kaina buitiniams vartotojams yra 23,5 cento už kWh, ir jeigu nieko nedarome, tai nuo Naujų metų auga tris kartus iki 63,5 cento už kWh. Grafikas tikrai nedžiugina, bet kartu labai aiškiai įpareigoja mus imtis atsakingų veiksmų, kad taip kainos gyventojams nedidėtų“, – sako parlamentaras.
R. Pocius pateikė rinkos kainų prognozę, kuri viršija ankstesniąją ir reikalauja peržiūrėti reguliuojamo tarifo prognozes.
„Metų pradžioje modeliavome 200 eurų už MWh kainą, dabar turime 416 eurų už MWh. Kitos dedamosios kinta labai neženkliai. Infrastruktūros dedamoji, prognozuojama, kad padidės, bet nedaug“, – sako R. Pocius.
Tačiau, VERT pirmininko teigimu, tinklo operatoriaus „Litgrid“ perkrovų pajamos, gautos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos zonų, galėtų mažinti perdavimo tarifą, o tai aktualu ir verslui.
Šiuo metu visiems buitiniams elektros vartotojams taikoma iki 9 centų valstybės kompensacija (visuomeninio tiekimo kaina yra 33 centai už kWh be kompensacijos, su ja – 24 centai už kWh), o už dujas – iki 54 centų už kubinį metrą.
Skaičiavo, kiek lėšų prireiks iš biudžeto
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius stebėjosi, kad nėra skaičiavimų, kiek gali kainuoti valstybei elektros kompensavimas vartotojams.
„Kai išgirdau tokį dalyką, kad neturime jokio finansinio modeliavimo, kiek valstybei reikėtų skirti lėšų kompensavimui, jeigu kaina būtų buitiniams vartotojams 24 centai (…) Aš net buvau paklausęs „Igničio“ vadovo, kiek valstybei reikėtų skirti lėšų, jeigu prezidento pasiūlytas variantas 24 centai būtų nustatytos „lubos“, tai žinote, koks buvo atsakymas? „Daug milijardų“, – sakė A. Butkevičius.
Jis teigė, kad turėtų būti parengti net keli modeliai.
R. Pocius teigė, kad VERT tokių modeliavimų neatlieka, tačiau pristatė suvartojimo duomenis, iš kurių matyti, kad bent jau pernai gyventojai suvartojo 3,2 teravatvalandes (TWh), o komerciniai vartotojai – 7,8 TWh.
M. Majauskas preliminariai įvertino, kad jeigu būtų pilnas kompensavimas, tektų kalbėti apie milijardus eurų.
„Jeigu visiems buitiniams fiksuotume, tai išeitų 1,2 mlrd. eurų, bet, kaip ir sakėte, ne visiems reikia. O jeigu ir verslui fiksuotume tą 40 centų, tai išeitų 2,8 mlrd. eurų. (…) 10 TWh dauginame iš 40 centų, gauname 4 mlrd. eurų“, – bendrus preliminarius skaičiavimus pateikė M. Majauskas.
„Bet, atsižvelgiant į tai, kad dalis jau fiksavę, ne visiems būtų pritaikyta, kalbame apie tai, kad galbūt suvartotam pirmam 100 kWh, ir verslui tam tikras modeliavimas – tai tie skaičiai būtų reikšmingai mažesni“, – pridūrė M. Majauskas, paprašęs R. Pociaus pateikti išsamesnius skaičiavimus.
Darbo partijai priklausantis parlamentaras Vytautas Gapšys tikisi, kad su valstybės biudžetu skaičiai paaiškės.
„Vakar klausėme finansų ministrės, jinai jau mato, kad tarkime, 100 mln. yra vienam dalykui, kitam dalykui, vadinasi, jie daugiau ar mažiau skaičiavo. Bet pasitikrinti ir matyti tuos dalykus mums tikrai verta“, – sakė V. Gapšys.
R. Pocius taip pat pažymėjo, kad šalyje pastebimas elektros suvartojimo mažėjimas.
„Piką turėjome praėjusių metų gruodžio mėnesį elektros vartojimo, kuomet per mėnesį buvo suvartojama daugiau negu teravatvalandė elektros, nuo to laiko didėjant elektros kainai, matome proporcingai mėnesinio elektros suvartojimo mažėjimą ir nuo to piko gruodžio mėnesį, turime praktiškai apie 30 proc. elektros vartojimo mažėjimą“, – sakė VERT pirmininkas.
Jis pridūrė, kad šis mažėjimas daugiausia nulemtas ne buitinių, o verslo vartotojų.
M. Majauskas teigia, kad tai yra pirmieji ekonomikos lėtėjimo rodikliai.
„Jeigu žiūrėtume į komercinius vartotojus, lygindami šių metų ir praeitų metų liepą, tai matome sumažėjimą net 12 proc. Verslas suvartoja 12 proc. mažiau elektros. Tai yra pakankamai reikšmingas sumažėjimas ir pastebėsite, kad anksčiau tokių tendencijų tikrai nebuvo. (…) Tai yra pirmieji indikatoriai, duodantys užuominą apie lėtėjančią ekonomiką“, – sako parlamentaras.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjį pasiūlė pusmečiui įšaldyti elektros kainas buitiniams vartotojams ties 24 centų už kilovatvalandę riba. Pasak Prezidentūros, tai gali kainuoti valstybės biudžetui papildomai 300 mln. eurų, tačiau valstybė galinti tai sau leisti. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad energijos kainoms gyventojams kompensuoti kitų metų biudžete bus numatyta apie 1 mlrd. eurų.