Pristatydamas grupės strategiją ateinančių 10 metų laikotarpiui, vienos iš grupės bendrovių „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris pabrėžė, jog šios investicijos atitinka tiek Seimo priimtą šalies nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), tiek prieš mėnesį pristatytą Mario Draghi ataskaitą apie Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą.
„Vieno euro investicija į atsinaujinančią generaciją privalo būti palydėta 90 centų į tinklą. Jeigu ne tinklas, tas nepakankamas tinklas, kurį mes turime ateičiai, per energetinę krizę kainų susvyravimas būtų buvęs 7 kartus didesnis. (...) Neatsitiktinai (M. Draghi – ELTA) ataskaitoje yra atskira dalis, dedikuota pramonei, industrijai ir energetikai“, – grupės strategijos pristatymo renginyje ketvirtadienį sakė M. Keizeris.
Grupė numato, kad iki 2029 m. Lietuva bus energetiškai nepriklausoma ir galutinai sinchronizuota su Vakarų Europos tinklais, o vietinė gamyba patenkins visus šalies poreikius. Atsinaujinančių išteklių infrastruktūrą „EPSO-G“ sukurti planuoja iki 2035 m., o iki ir po 2050-ųjų Lietuva, pagal strategijos planus, yra pasiruošusi energijos eksportui, o regionas – energijos mainams.
„Vien apie 3 mlrd. eurų mes investuosime iki 2035 metų į elektros ir dujų infrastruktūrą“, – kalbėjo M. Keizeris.
Finansavimą grupė ketina užtikrinti nuosavu kapitalu ir skolintomis Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšomis.
„EPSO-G“ ketina investuoti į elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą, pralaidumų didinimą, naujas jungtis, taip pat į naujos vandenilio bei anglies dioksido tinklų energetinio centro Lietuvoje kūrimą.
„Kalbame apie vandenilio „stuburinį“ kamieną nuo Suomijos iki Vokietijos, mes kalbame apie CO2 vamzdyną, kuris padės dekarbonizuotis toms (...) sritims, kurioms įprastai sunku dekarbonizuotis. Mes kalbame apie energetinį centrą – tą, kuris atrakina galimybes eksportuoti energijos perteklių“, – pažymėjo M. Keizeris.
Anot jo, 2023 m. vienam gyventojui atsinaujinančios energetikos instaliuota 13 kartų daugiau nei 2020 metais, šiemet – jau 14 kartų.
„Čia yra regionas su milžinišku potencialu. Ko reikia – tai absorbuoti tą atsinaujinančią energiją, gebėti ją suvaldyti, suvartoti arba eksportuoti. (...) Apie tai yra ir mūsų strategija – kaip atrakinti tą potencialą, kurį čia turime“, – teigė M. Keizeris.
„EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, kurią sudaro „EPSO-G“, „Litgrid“ (97,5 proc. akcijų), „Amber Grid“ (96,6 proc. akcijų), „Baltpool“ (67 proc. akcijų), „Tetas“ (100 proc. akcijų), „EPSO-G Invest“ (100 proc. akcijų) ir „Energy cells“ (100 proc. akcijų).
„EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų.
100 proc. „EPSO-G“ grupės akcijų valdo Energetikos ministerija.
ELTA primena, kad Seimas dar birželį priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategijoje numatyta jūrinio vėjo parkų, saulės jėgainių plėtra, transporto ir šilumos sektoriaus dekarbonizacija, numatyta galimybė pradėti naujos kartos branduolinės energetikos vystymą.