Svarbiausias klausimas taryboje buvo pasiekti valstybių narių sutarimą – ES Tarybos bendrąjį požiūrį – dėl Elektros rinkos dizaino reglamento. Pasiūlymus dėl ES bendros elektros rinkos peržiūros Europos Komisija pateikė reaguodama į energetikos krizę, kai prasidėjus karui Ukrainoje gamtinių dujų kainos pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Pasiūlymais siekiama reformuoti ES elektros energijos rinkos modelį, kad būtų sparčiau vystoma atsinaujinančiųjų išteklių energija, vartotojai būtų labiau apsaugoti nuo kainų šuolių ateityje, o ES pramonė taptų švaresnė ir konkurencingesnė. Bendrojo tarybos požiūrio dėl šio reglamento jau buvo siekiama birželį vykusioje energetikos ministrų taryboje, tačiau siekiant visų šalių pritarimo prireikė papildomų diskusijų.
„Nuo pat pradžių palaikėme ES elektros rinkos dizaino peržiūrą, nes šiais nestabiliais laikais itin svarbu, kad energetikos rinkos dalyviams galėtume suteikti kuo daugiau aiškumo. Lietuva derybų metu pasiekė, kad į reglamento tekstą būtų įtraukiami lankstumai Baltijos šalims, kuria laikinai atidedamas nuostatų susijusių su elektros balansavimo rinkos mechanizmo taikymas. Tai labai svarbu atsižvelgiant į specifinę situaciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais, todėl džiaugiamės derybų rezultatais“, – sakė viceministras.
Tikimasi, kad teisės aktus, kurie taip pat atneš teigiamų pokyčių vartotojams ir paskatins atsinaujinančių energijos išteklių vystymą, po derybų su Europos Parlamentu pavyks priimti dar iki šių metų pabaigos.
Energetikos tarybos posėdyje virtualiai taip pat dalyvavo Ukrainos energetikos viceministras Germanas Galuščenko, kuris pristatė energetikos sektoriaus situaciją Ukrainoje. Remiantis Ukrainos žvalgybine informacija, Rusija planuoja naujus didelius išpuolius, nukreiptus į energetikos infrastruktūros naikinimą, todėl Ukrainai gali prireikti papildomo elektros importo iš Europos. Pagalba Ukrainos energetikos sektoriui išlieka itin svarbi, atsižvelgiant į tikslingas Rusijos atakas naikinat Ukrainos energetikos infrastruktūrą. G. Galuščenko taip pat dėkojo ES už paramą, kurios dėka Ukrainos atstovas buvo išrinktas į TATENA Valdytojų tarybą.
„Lietuva teikė ir teiks pagalbą Ukrainos energetikos sekretoriui. Reikšmingiausia Lietuvos parama Ukrainai iki šiol – du galingi autotransformatoriai, kurių kiekvienas užtikrins elektros energiją šimtams tūkstančių ukrainiečių. Svarbu, kad visų ES valstybių susitelkimas ir pasiryžimas padėti Ukrainai neblėstų – tik mūsų solidarumas padės pasiekti pergalę“, – kalbėjo A. Zananavičius.
Tarybos metu Europos Komisija pristatė situaciją rengiantis ateinančiai žiemai. ES lygiu buvo imtasi priemonių, tokių kaip įpareigojimas užpildyti ES esančias dujų saugyklas, kad žiemos metu piliečiai būtų užtikrinti, jog jų namuose nepritruks nei šilumos, nei šviesos. Lietuvos saugumą užtikrina tiek Klaipėdos gamtinių dujų terminalas, tiek atsargos laikomos Latvijos dujų saugykloje, tiek strateginės energetikos jungtys. Lietuva buvo pirmoji ES visiškai atsisakiusi energetinių išteklių importo iš Rusijos, tačiau nepaisant vis dar išlikusios importo dalies, priklausomybę nuo Rusijos pavyko itin ženkliai sumažinti visos ES lygiu.
Estijos ir Suomijos delegacijos pristatė situaciją dėl incidento, sukėlusio dujų jungties „Balticconnector“ nuotėkį. Šiuo metu atliekamas tyrimas pažeidimo priežasčiai nustatyti. Nepaisant avarijos, dujų tiekimas tiek Suomijai, tiek Estijai išlieka stabilus ir bus užtikrintas reikalingas dujų teikimas žiemos metu.