Pranešama, kad jame buvo siekiama ES valstybių narių sutarimo dėl dujų ir vandenilio teisės aktų dokumentų rinkinio bei reglamento dėl koordinuotų veiksmų, siekiant mažinti gamtinių dujų poreikį, pratęsimo vieneriems metams, rašoma energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Pasak ministerijos, po daugiau nei metus trukusių derybų ES energetikos politikos formuotojai siekė bendro sutarimo dėl dujų ir vandenilio teisės aktų dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas energetikos sistemose naudoti daugiau dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, siekiant ES poveikio klimatui neutralumo tikslo 2050 metais.
„Svarbu kryptingai ir nuosekliai siekti gamtinių dujų rinkos dekarbonizavimo kartu suteikiant pakankamai laiko ir lankstumo ES valstybėms, siekiant tinkamai pasirengti energetikos sektoriaus virsmui. Todėl teigiamai vertiname sprendimą atidėti išsamesnių vandenilio rinkos taisyklių taikymą iki 2035 metų pabaigos, kol vandenilio rinka bus pakankamai brandi. Lietuva taip pat dėkinga už tai, kad buvo atsižvelgta į specifinę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių padėtį ir dėl regioninių ypatumų bei riboto rinkos dydžio leista iki 2030 m. pabaigos nesilaikyti reikalavimo dėl teisinio dujų ir vandenilio operatorių veiklos rūšių atskyrimo“, – sakė viceministras A. Zananavičius.
Dalijamasi, kad bendru Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos siūlymu, kurį parėmė ir Europos Komisija, pavyko įtraukti nuostatas dėl gamtinių dujų iš Rusijos importo draudimo, kurios leis ES valstybėms narėms imtis proporcingų priemonių laikinai apriboti bet kurio atskiro tinklo naudotojo išankstines paraiškas dėl pajėgumų įleidimo taškuose ir SGD terminaluose tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos.
„ES svarbu siekti, kad energija būtų importuojama tik iš patikimų energijos tiekėjų trečiosiose šalyse. Todėl Lietuva labai palankiai vertina nuostatas, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama imtis proporcingų priemonių gamtinių dujų importui iš Rusijos ir Baltarusijos apriboti, įvedimą“, – sakė viceministras A. Zananavičius.
ES energetikos ministrai taip pat siekė politinio susitarimo dėl pasiūlymo pratęsti Tarybos reglamento dėl koordinuotų priemonių, siekiant mažinti gamtinių dujų poreikį, galiojimą. Sutarta, kad savanoriškas dujų poreikio sumažinimo 15 % būtų išlaikytas iki 2024 m. kovo mėn. Šiais veiksmais siekiama išvengti galimų gamtinių dujų tiekimo rizikų, tinkamai pasiruošti kitai žiemai ir pildyti gamtinių dujų saugyklas.
Posėdžio metu įvyko pirmieji ministrų politiniai debatai dėl pasiūlymo peržiūrėti ES elektros energijos rinkos modelį. Pasiūlymu siekiama sukurti atsparesnę ir stabilesnę ES energijos rinką, apsaugoti vartotojus ir įmones nuo trumpalaikio elektros energijos kainų nepastovumo ir skatinti investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją. Lietuva yra pasirengusi solidariai ir efektyviai dirbti dėl siūlomo elektros energijos rinkos modelio, kuris būtų veiksmingas ir atitiktų pokyčius energetikos sektoriuje.
„Šiuo metu veikiantis elektros rinkos modelis ilgą laiką pateisino lūkesčius ir sukūrė tinkamas paskatas atsinaujinančios energijos plėtrai. Tačiau praeitais metais ištikusi energetikos krizė atskleidė poreikį siekti, kad elektros rinka labiau atlieptų besikeičiančias energetikos sektoriaus realijas. Tuo tikslu reikia apsvarstyti galimybę atliktų keletą pakeitimų. Visų pirma, turime siekti palengvinti pajėgumų mechanizmų įgyvendinimą, siekiant supaprastinti šiuo metu galiojančias pernelyg ilgas ir sudėtingas procedūras. Tai labai svarbu didėjant atsinaujinančios energijos daliai ir siekiant sistemos stabilumo ir tinkamo sistemos balanso. Antra, siekiant, kad elektros energijos rinka tinkamai reaguotų į didelius gamtinių dujų kainų svyravimus, siūlytume apsvarstyti laikiną šiuo metu galiojančių krizinių energijos priemonių pratęsimą. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra prioritetinis projektas, todėl svarbu, kad atliekant elektros rinkos peržiūrą būtų tinkamai atsižvelgta į ypatingą Baltijos šalių padėtį ir įtrauktos laikinos lankstumo priemonės, kurios leistų užtikrinti pakankamą balansavimo rezervų kiekį dažnio reguliavimui“.