Kaip posėdyje teigė LEEA vadovas Kęstutis Jauniškis, pastaruoju metu ESO esą vis dažniau ėmė piktnaudžiauti monopoline stipresniojo teise, neatsispyrė pagundai pamokyti arba pastatyti į vietą rangovus.
„Dėl to atsirado nepagarba partneriams, o strateginiai įmonės tikslai, planavimas ir komunikavimas atsidūrė antrame plane. Mūsų manymu, pagrindinė daugelio problemų priežastis - neigiamas požiūris į rangovus, gamintojus ir apskritai į privatų verslą. Kenkėjai, kuriems rūpi tik uždirbti pelno - toks yra požiūris į mūsų įmones, kuriančias darbo vietas, dirbančias skaidriai ir mokančias didžiulius mokesčius valstybei“, - sakė K. Jauniškis.
Pasak jo, pernai ESO investicijos buvo neįprastai didelės, tačiau apie tokius planus ESO nepranešė iš anksto, kaip kad darydavo anksčiau, o rangovai neturėjo laiko pasiruošti itin dideliam darbų kiekiui.
„Pernai visi rangovai turėjo maksimumą darbų ir vos spėjo suktis. Tačiau būdavo skelbiami vis nauji ir nauji konkursai. Juose dalyvaudavo jau tik po kelias ar net vieną įmonę. Konkurso rengėjai netgi skambindavo įmonėms ir klausdavo, kodėl jūs nedalyvaujate konkursuose. Išgirdę atsakymą, kad turi daug darbų, ragindavo pateikti bent jau bet kokį pasiūlymą. Dėl to išaugo darbų kainos. Ne dėl rangovų kaltės, o dėl to, kad ESO nesugebėjo suvaldyti investicijų tolygumo ir užtikrinti pakankamą konkurenciją“, - piktinosi K. Jauniškis.
Jo teigimu, dėl pereikvoto ESO praeitų metų investicijų biudžeto neliko pinigų šių metų investicijoms, apie kurias paskelbta taip pat vėlai - šių metų vasario 28 d. K. Jauniškio teigimu, daugiau nei du šių metų mėnesius rangovai buvo laikyti nežinioje, ir dėl šių metų darbų trūkumo jau prasidėjo atleidimai - esą ypač kenčia mažesnės, regionuose dirbančios įmonės, kurios ketina atleisti arba jau atleidinėja iki 25 proc. darbuotojų.
„ESO nėra atsakinga už savo įsipareigojimų vykdymą, nes tai nėra numatyta sutartyse. Mūsų pagrindinis reikalavimas - kad sutartys būtų lygiateisės ir nediskriminuojančios. Su Lietuvos modulinių pastočių gamintojais pasirašomos sutartys, kuriose nurodamas maksimalus gaminių skaičius, tačiau sutartys sukonstruotos taip, kad ESO neturi prievolės nupirkti šių gaminių. Bijodami didelių baudų, gamintojai priversti pasigaminti pastočių į priekį, bet vėliau ESO šių pastočių paprasčiausiai nebeperka“, - teigė K. Jauniškis.
ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris posėdžio metu sakė, kad teiginys, jog tarp rangovų ir ESO vykdoma komunikacija prasta, - netiesa.
„Dėl bendradarbiavimo rangovų asociacija neduos sumeluoti - susitinkame dažnai ir pakankamai įvairiais formatais. Vyko susitikimai, kuriuose dalyvavau tiek aš, tiek Kęstutis (Jauniškis. - ELTA), jų buvo keturi“, - sakė M. Keizeris.
M. Keizerio teigimu, ESO, kaip ir rangovai, taip pat nori tvarumo, nes padidėję įkainiai vėliau nugula ant vartotojų pečių.
„Mes iš savo pusės sakome, kad mums taip pat nerimą kelia situacija, kai rangos kainos augo 2018 m., lyginant su 2017 m., apie 56 proc. Mes taip pat, kaip ir rangovų asociacija, norime tvarumo, ir tokio dydžio augimas nėra tvarus. Ilgainiui šie įkainiai atsiduria vartotojų elektros sąskaitose“, - teigė M. Keizeris.
Kaip teigė jis, viešuosiuose pirkimuose buvo taikomas ekonominio naudingumo principas - 40 balų iš 100 rangovai gaudavo, jei rangovas pasiūlydavo trumpesnį terminą.
„Rangovai labai aktyviai dalyvauja rengiant ir diskutuojant dėl pirkimų sąlygų. Delspinigiai, kurie numatyti rangovams, numatyti ir ESO, tai čia vienas lygiateisiškumo dalykų. Taip, galbūt ne į viską 100 proc. atsižvelgiame, bet ir tose darbinėse diskusijose gavau tokį komentarą, kad einame į lygiateisiškumo pusę“, - posėdyje sakė ESO vadovas.
Pasak jo, nors investicinė dalis ir mažėja, tačiau, lyginant su pernai, šiemet ESO didina lėšas, kurias numato skirti einamajam remontui, techninei priežiūrai, kuriuos taip pat atlieka rangovai.
„Pernai naujų elektros vartotojų į ESO atėjo 15 proc. daugiau, nei mes prognozavome. Ir rangos kainos buvo 56 proc. vidutiniškai didesnės, bet mes privalome prijungti naujus vartotojus. Ir tai padidino mūsų faktines sąnaudas gerokai daugiau nei planavome.
Turiu atsiprašyti - mes nesugebėjome tesėti pažado ir iki gruodžio mėnesio nepaskelbėme savo investicijų plano. Tuo metu vyko ESO valdybos formavimas, kuri pilnai buvo suformuota tik gruodžio 27 d. ir sausį pradėjo darbą. (...) Tai tikrai pamoka ateičiai - turime iš anksto paskelbti ne tik asociacijai, bet ir visiems rinkos dalyviams vienodus standartus“, - apgailestavo M. Keizeris.
Kaip ELTA jau rašė, LEEA paskelbė abejojanti ESO gebėjimais planuoti, valdyti ir komunikuoti investicinius planus ir viešuosius pirkimus, ji taip pat įžvelgia teisinės savivalės ar dominavimo užimant monopolinę padėtį požymių, buvo teigiama anksčiau išplatintame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pranešime.
LEEA raštą dėl nepasitikėjimo ESO vadovais vasario pradžioje išplatino prezidentei, ministrui pirmininkui, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkui ir kai kuriems Seimo nariams. LEEA rašte nurodoma, kad nepasitikėjimas ESO vadovais reiškiamas pirmą kartą per 21 bendradarbiavimo metus.
ESO taip pat pateikė raštą, kuriame išdėstė savo argumentus. Bendrovės teigimu, be kitų dalykų, rangovai per praėjusius metus įkainius pagal atskiras sutartis išaugino vidutiniškai daugiau nei 50 proc., o tokio brangimo neįmanoma pagrįsti darbo užmokesčio ar kitų sąnaudų brangimu.