„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, šis skaičius pasiektas balandį į tinklą prijungus 100-tūkstantąjį gaminantį vartotoją, nuosavą saulės elektrinę įsirengusią įmonę „Baltic Refrigeration Group“.
„Šiandien bendra gaminančių vartotojų galia viršija 1 GW (gigavatą), kai bendra visos šalies saulės elektrinių galia yra 1,4 GW. Tai svarus indėlis didinant vietinės elektros energijos gamybą bei siekiant energetinės nepriklausomybės, todėl valstybė ir toliau skatins investicijas į namų ūkių energetinį savarankiškumą“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šiuo metu didžioji dalis gaminančių vartotojų yra gyventojai, jų yra apie 86 tūkst., likę 16 tūkst. vartotojų – privataus sektoriaus įmonės ir organizacijos.
Ministerijos teigimu, šiemet privataus ir viešojo sektoriaus įmonėms skirta beveik 800 mln. eurų paramos lėšų, skirtų joms įsigijant ar įsirengiant nuosavas saulės arba vėjo elektrines.
Juridiniai asmenys šiuo metu gali pretenduoti į lengvatines paskolas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Taip pat savivaldybės teikia paramą steigiant energetines bendrijas, kurios įtrauktų verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus gyventojus, kurie dėl lėšų stokos nuosavos saulės elektrinės įsigyti negali.
ESO duomenimis, 64 tūkst. gaminančių vartotojų saulės elektrines įsirengia tame pačiame ar gretimame sklype, dažniausiai – ant pastato stogo. Jų įrengtoji generuoti galia siekia 895 MW (megavatus). Likę 36 tūkst. vartotojų yra nutolusių saulės parkų klientai, kurių įrengtoji generuoti galia – 220 MW, o generuojama galia viršija 1 GW.
Lietuva siekia, kad 2030 metais elektros energiją savarankiškai gaminančių vartotojų skaičius siektų 300 tūkst.
Saulės ir vėjo energetikos apimtys Lietuvoje nuo 2020 metų išaugo beveik 4 kartus ir dabar viršija pajėgumus, kuriuos planuota pasiekti tik 2025 m. Šiuo metu instaliuotoji saulės ir vėjo galia Lietuvoje sudaro 2,7 GW ir prognozuojama, jog metų pabaigoje ji sieks 3,8 GW.
Energetikos ministerija skelbia, kad Lietuva dabar iš atsinaujinančių šaltinių pagamina beveik pusę reikalingos energijos. Taip pat prognozuojama, kad 2027 metais Lietuva galės pilnai patenkinti tiek verslo, tiek gyventojų poreikius gamindama ir naudodama iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh.
Visgi, nepaisant išaugusios saulės elektrinių gamybos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad balandžio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc., nuo 78 iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Pirmoje praėjusios savaitės pusėje, Lietuvoje įsivyravus šalčiams, išaugęs šildymo poreikis lėmė spartų elektros energijos vartojimo augimą. Dėl augančios elektros paklausos, jos vidutinė kaina pirmadienį–ketvirtadienį siekė apie 100 Eur/MWh. Tačiau nuo penktadienio įsivyravę saulėti orai lėmė ne tik sumažėjusią elektros paklausą, bet ir naują momentinį saulės elektrinių gamybos rekordą.
Daugiausiai saulės jėgainės gamino sekmadienį 12 val. – jų generacija siekė 774 MW. Elektros kaina „NordPool“ biržoje sekmadienį nuo 8:00 iki 18:00 svyravo tarp 0,21 - 0,28 Eur/MWh“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Aptariamą savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje augo 4 proc. – nuo 225 iki 234 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 125 GWh.
Pasak bendrovės, daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 47 proc. nuo 39 GWh iki 57 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 29 GWh iki 30 GWh, hidroelektrinių gamyba padidėjo nuo 19 GWh iki 20 GWh, o šiluminės elektrinės generavo 13 proc. mažiau nei prieš savaitę – jų gamyba sumažėjo nuo 24 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 44 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 137 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 61 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. iš Latvijos, o likę 21 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 57 proc. nuo 22 GWh iki 35 GWh. 5 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 35 proc. į Latviją, o likę 60 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 73 proc. Lietuvos kryptimi.