ESO paaiškina: iš ko susideda elektros kaina?

Nuosekliai atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas gali rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. vykstančio pokyčio metu, vartotojas sprendžia iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams. Tačiau neretai kyla klausimas iš ko susideda elektros kaina, todėl primename, kas yra elektros kainos vartotojams sudedamosios dalys, kas kiekvieną nustato ir kas reguliuoja.

Kaip rašoma pranešime spaudai, elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.

Svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų dalis elektros kainoje sudaro apie 55 proc. visos elektros kainos. Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos. Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos dedamosios. Šias kainas reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pačios elektros kainos dalis ir jos tiekimo paslaugos kaina sudaro apie 45 proc. Būtent ši dalis nėra reguliuojama valstybės ir yra kintanti. Jos kainą lemia elektros energijos biržos kaina ir tiekėjų tarpusavio konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis. Todėl elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir įsigijimo kainos biržoje.

Svarbu pabrėžti, kad tokiomis sąlygomis visuomet laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų.

Atkreipiamas dėmesys, kad elektros energijos kainos keičiasi nuolatos – nevykstant kainų dereguliavimui. Tačiau, iki šio pokyčio buitiniai klientai buvo labiau izoliuoti nuo realiai rinkose vykstančių kainų svyravimų, nes kaina buvo peržiūrima bei reguliuojama daug rečiau. Dėl šios priežasties signalai iš rinkos klientams dažnai būdavo stipriai pavėluoti, o tuo pačiu išlyginami per ilgesnį periodą, eliminuojant trumpalaikius svyravimus.

Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės Europos šalių elektros biržą „Nord Pool“. Biržinių kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje. Jie įtakojami pačių įvairiausių veiksnių kaip oro temperatūra, vėjuotumas, kritulių kiekis, tarptautinių jungčių pralaidumai, didžiųjų elektrinių darbo rėžimai ir remontai, dujų ir akmens anglies kainos bei taršos leidimų kainos ir t.t.