ESO „Vilniaus energijai“ turi sumokėti 2,2 mln. eurų

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) buvusiai Vilniaus šilumos tinklų nuomininkei, Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai įmonei „Vilniaus energija“ turi atlyginti 2,2 mln. eurų nuostolių – maždaug penktadalį pastarosios reikalautos sumos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį iš dalies tenkino „Vilniaus energijos“ ieškinį ir pripažino, kad „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, pranešė ESO.

Tačiau teismas atmetė „Vilniaus energijos“ prašymą pripažinti, kad ji buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

Tai jau antras kartas, kai Vilniaus apygardos teismas narinėjo ginčą dėl galimo „Vilniaus energijos“ diskriminavimo. 2018 metų rugsėjį jis atmetė „Vilniaus energijos“ 10,7 mln. eurų vertės ieškinį ESO, tačiau Apeliacinis teismas tų pačių metų lapkritį nutarė, kad apygardos teismas neištyrė visų aplinkybių, todėl grąžino teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ginčas kilo dėl to, kad ESO (buvusi „Lesto“), 2014–2015 metais supirkdama elektrą iš viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) teikusių gamintojų ir balansavimo paslaugos tiekėjų, galėjo diskriminuoti „Vilniaus energiją“.

„Vilniaus energijos“ teigimu, ESO nepateikė jokių duomenų, iš ko ir už kokią kainą pirko balansavimo elektrą, todėl jos tiekėja galėjo būti su tuometine „Lesto“ susijusi įmonė, o kaina – didesnė nei perkant iš „Vilniaus energijos“. Be to, anot „Vilniaus energijos“, „Lesto“ iš kitų VIAP gamintojų įsigijo daugiau elektros nei numatyta sutartyse, sumokant didesnę kainą nei „Vilniaus energijai“.

Anot Apeliacinio teismo, prisiimdama įsipareigojimus iš kai kurių gamintojų supirkti daugiau elektros, „Lesto“ galimai pažeidė pareigą nediskriminuoti gamintojų ir įsigyti elektrą ekonomiškai naudingiausiu būdu.

Apeliacinis teismas 2018 metų lapkritį taip pat pažymėjo, kad ESO nepateikė duomenų apie sutartis su „Lietuvos energijos gamyba“ (dabar „Ignitis gamyba“), apie elektros įsigijimą iš importuotojų, nors pirmos instancijos teismas buvo įpareigojęs tą padaryti.

„Vilniaus energija“ iš ESO prašė priteisti 10,7 mln. eurų: 6,339 mln. eurų – už 2014 metus ir 4,371 mln. eurų – už 2015 metus. Bendrovė reikalavo panaikinti sutarties su tuometine „Lesto“ dalį, pagal kurią įmonė įsipareigojo supirkti iš „Vilniaus energijos“ termofikacinių elektrinių ne Vyriausybės nustatytą remtinos gamybos apimties elektros kiekį, o tik techninį minimumą.

Abi bendrovės per 30 dienų Vilniaus apygardos teismo sprendimą gali skųsti Apeliaciniam teismui.