„Euromonitor international” ekonomistė Aleksandra Svidler teigia, kad toks vertinimas yra nulemtas aukštos energijos paklausos Lietuvos gamybos ir transporto sektoriuje, kurie yra priklausomi nuo kuro ir energetinio žaliavų importo. Tad, pasak jos, sutrikus tiekimu būtų paveikta visa ekonomika, kas nulemia vertinimą.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje energijos paklausa yra didesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Taip yra, nes Lietuva turi pakankamai didelį pramonės sektorių, kuris yra gana energetiškai intensyvus, bei didelį transporto sektorių, bet neturime tradicinių energijos resursų. Tad esame priklausomi nuo jų importo, ks padidina mūsų šalies pažeidžiamumą nuo išorinių šokų“, – ketvirtadienį LRT radijui aiškino A. Svidler.
„Sutrikus tiekimui būtų ne tik tiesiogiai paveikti vartotojai ir verslai, bet sutriktų ir mūsų ekonomika ir eksportas, kartu sumažėtų ir šalies konkurencingumas ir paveiktas šalies augimas“, – pridūrė ji.
Ekonomistė paaiškino, kad tyrime buvo žiūrima ne tik į valstybėse vykdomą elektros ar šilimos energijos gamybą, bet ir priklausomybę nuo energijos išteklių importo. Tad, anot jos, auganti elektros gamyba Lietuvoje nesumažina priklausomybės nuo dujų importo.
„Mes žiūrėjome į valstybių galimybę savarankiškai aprūpinti savo energijos poreikius, taip pat priklausomybę nuo energijos importo, energijos išteklių įvairovę. Taip pat galimybę aprūpinti savo pajėgumus“, – sakė ji.
„Bet be abejo, per pastaruosius metus padidėjo Lietuvos gamyba atsinaujinančiuose šaltiniuose. Bet mes žiūrime į bendrą energetikos tiekimą, tad vien tik tas padidėjimas galėtų padengti importuojamų dujų aspektą“, – paminėjo ji.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė teigia, kad Lietuva šiame indekse turėtų užimti aukštesnę poziciją, o pačiame tyrime yra spragų. Anot jos, metodikoje ir tyrime neatsižvelgiama į tai, kad Lietuva greitai sugebėjo perorientuoti savo dujų sektorių ir daug pasiekė elektros gamyboje.
„Viešai metodika yra nepateikta, bet netgi mes įvertinę 6 rodiklių grupes, kuriems priskirti svarbos lygiai, tiesiog matome, kad pirmas 10 išsidėstytų šiek tiek kitaip“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Bagočiūtė.
„Lietuvos energetikos agentūra mato sektorių ženkliai pozityviau. Tai yra tas pats dujų sektorius ir Lietuva viena pirmųjų persiorientavo nuo rusiškų dujų ir tokie pavyzdžiai rodo, kad tame tyrime tikrai yra spragų“, – pridūrė ji.
Visgi, pasak jos, nors Lietuvoje, kuri vis dar priklausoma nuo importo iš kitų valstybių, reiktų didinti elektros gamybą, 2023 metai buvo proveržio laikotarpis. LEA laikinosios direktorės teigimu, šiais metais buvo laikotarpių, kai daugiau nei pusė Lietuvos elektros poreikio buvo padengta gamyba šalies viduje.
„Vienas faktas, kuris yra labai akivaizdus, kad Lietuvoje turime didinti nacionalinę elektros generaciją. Ir tai parodė ir praeitos savaitės įvykiai, kai Suomijoje sustojo reaktorius automatiškai išaugo kainos pas mus. Bet turime tikrai gerų naujienų ir šiuos metus galime laikyti proveržio metais, nes ilgą laiką importas sudarė didžiąją dalį energetikos, o nacionalinė gamyba patenkino vos apie trečdalį. O šių metų rugpjūti jau matėme pasigaminimą, kuris viršijo pusę poreikio“, – sakė LEA laikinoj direktorė.