„Kalbant apie energetiką, nesu nusiteikęs labai optimistiškai dėl to, kaip sprendimai priimami šios krizės metu. Kodėl? Nes dažniau imamės nacionalinių, o ne visos ES lygio sprendimų“, – praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais sakė jis.
Saugyklų užpildymas
K. Simson pasakojo, kad EK padidintomis apsukomis energetikos srityje dirba dar nuo 2021 metų rudens.
„Jau tada matėme, kad energijos kainos auga, konkurencija dėl dujų krovinių taip pat. Tada Rusija pradėjo manipuliuoti mūsų rinkomis, paliko saugyklas tuščias. Dar 2021 metais jie sakė, kad nebetieks dujų per „Jamal“ dujotiekį. Nuo sausio dujų tiekimas patyrė spaudimą, buvo nagrinėjami kiti tiekimo kanalai. Galvojome, kaip kartu, solidariai su kaimynais spręsti šią problemą. Pirmosios dujų tiekimo iš Rusijos netekusios šalys buvo Lenkija ir Suomija.
Nuo tada didinimo savo pasiruošimą manipuliacijoms. Pirmiausia, dujų saugyklas įvardijome strateginiais energetikos infrastruktūros objektais ir sutarėme, kad jos turi būti užpildytos iki šildymo sezono pradžios. Europa žiemos metu dujų suvartoja 40 proc. daugiau nei vasaros mėnesiais, todėl daugelis šalių narių yra labai priklausomos nuo dujų, kad galėtų šildyti savo namus, kitus pastatus.
Užtikrinome, kad saugyklos Europos dabar yra užpildytos 95 proc. Tai kur kas aukštesnis lygis nei buvo prieš metus. Vienintelė saugykla, kurioje dar yra vietos yra Inčukalnis Latvijoje“, – pasakojo eurokomisarė.
„Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, dujų saugyklos Europos Sąjungoje lapkričio 13 dieną buvo užpildytos 95,61 proc. Didžiausias – 100 proc. – užpildymas fiksuotas Belgijoje ir Vokietijoje, mažiausias – 59,97 proc. – Latvijoje.
Latvijoje išrinktas EP narys Robertas Zylė „Delfi“ aiškino, kad dabartinio Inčukalnio saugyklos užpildymo pilnai užtenka.
„Šios saugyklos pajėgumai yra kur kas didesni nei yra poreikis. Dujų paklausa tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ir Latvijoje šiemet mažėjo. Taigi, jei ją užpildytume 90 proc. ar pan... Reikia suprasti, kad dujos dabar labai brangios. Nežinome, kur jas reikėtų naudoti, kas tiek mokėtų?
Taigi, nekaupiame brangaus resurso ateičiai, nes jei įmonės tai darytų, bankrutuotų. Šią žiemą saugyklos užpildymas jokių problemų tikrai nesukels. Problema yra kaina“, – sakė jis.
Politikas dar pridūrė, kad nors sankcijų rusiškoms dujoms nėra, Latvija pati jų neperka.
Savo ruožtu K. Simson pabrėžė, kad saugyklos yra būtinas buferis, jei Rusija apskritai nutrauktų dujų tiekimą.
„Dalį dujų gauname per Ukrainą, per Turkiją. Žinoma, kai pamatėme, kad Rusija nesilaiko savo ilgalaikių sutarčių, turėjome kreiptis į patikimus tarptautinius partnerius. Dujotiekiais su Europa yra sujungtos Norvegija, Alžyras ir Azerbaidžanas. Visos jos padidino savo gavybą ir nuo sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos iš jų gavome 24 mlrd. kubinių metrų dujų dujotiekiais. Taip pat padidinome savo SGD terminalų pajėgumus, gavome 28,5 mlrd. kub. m dujų tokiu būdu. Didžioji dalis jų atvyko iš JAV.
Kainos taip pat kelia problemų visoje Europoje tiek gyventojams, tiek verslui. Esame pateikę taip vadinamą „įrankių dėžę“ vyriausybėms dėl to, kokias pagalbos priemonės jos gali teikti. T. y., kokius mokesčius ir kitas rinkliavas gali sumažinti. Praėjusią žiemą visos šalys narės naudojosi bent kažkuria priemonių.
Be to, jei sugebėsime diversifikuoti tiekimą, užpildyti savo saugyklas, tada poveikis rinkai bus mažesnis. Nuo to priklausys, ar turėsime „pirkėjo“, ar „pardavėjo“ rinką. Esame sutarę, kad mažinsime savo vartojimą 15 proc. Rugsėjį 27 ES šalims pavyko tai padaryti. Neturiu naujausių duomenų, bet tikiuosi, kad spalį šis tikslas taip pat buvo pasiektas.
Žinoma, aukštos dujų kainos turi įtakos aukštoms elektros kainoms. Esame pasiūlę, kad didžiausi elektros vartotojai pikinėmis valandomis savo vartojimą sumažintų 5 proc.
Taip pat tikiuosi, kad lapkritį jau dešimtą kartą šiemet susitinkantys energetikos ministrai pritars mūsų pasiūlymui dujas pirkti bendrai. Kad jie suteiks mandatą nustatyti viršutinę kainos ribą virtualioje TTF platformoje. Taip pat – kad palaikys solidarumo priemones, nes jei Rusijos dujos būtų apskritai nebetiekiamos, tada šalys narės turės padėti viena kitai.
Ne visos šalys turi požemines dujų saugyklas, jos turės apsaugoti savo vartotojus (namų ūkius). Dar siūlome, kad dujas naudojančios elektrinės taip pat būtų įtrauktos į apsaugą ir gautų dujų. Tai tebevykstanti diskusija su ministrais“, – kalbėjo Estijos deleguota EK narė.
K. Simson pridūrė, kad Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, ji neturi alternatyvių transportavimo kanalų.
„Jie siekia perkelti dujų tiekimą į Kiniją, tačiau matome, kad šiuo metu jie jas tiesiog degina. Manau, kad tai nusikaltimas prieš kovą su klimato krize. Jie taip pat dėl to praranda pajamas. Iš mūsų perspektyvos turime pabrėžti, kad Rusijos dujų nebepirksime“, – sakė ji.
Pašnekovė dar papasakojo, kad rugsėjį buvo susitikusi su Japonijos atstovais G20 formate.
„Jie sakė, kad planuoja aktyvuoti dešimt savo reaktorių, o tai atlaisvintų didelį kiekį SGD dujų likusiam pasauliui. Japonija buvo viena šalių, kurios atlaisvino dalį savo ilgalaikių sutarčių tam, kad Europa galėtų dar pavasarį nukreipti SGD krovinius pas save.
Panašų supratimą turime ir su Pietų Korėja. Taip pat esame susitarę su keliomis dujas išgaunančiomis šalimis, pavyzdžiui, Izraeliu ir Egiptu, kad jos padidintų savo gavybą. Tada per dujotiekį Egipte jos galėtų būti tiekiamos į suskystinimo įrenginius Viduržemio jūros pakrantėje.
Visame pasaulyje turime partnerių, kurie yra pasiruošę mums padėti, tai jau daro. Iki šiol sugebėjome Rusijos nepatiektas dujas pakeisti alternatyvomis“, – „Delfi“ sakė K. Simson.
Norėtų daugiau
EP narys Andrius Kubilius pastebėjo, kad ES įvedamos sankcijos ir priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimas turės poveikį Rusijos ekonomikai.
„Priklausomybės nuo dujų ir naftos mažinimas buvo priimtas labai anksti. Dabar ES daug mažiau priklausoma nuo Rusijos. Prieš karą gaudavo apie 40 proc. dujų iš Rusijos, o dabar jos sudaro tik 7 proc. Tai veikia abi šalis. Nežinau, ką Putinas yra sugalvojęs – mes įvedame savo ribojimus importui, o jis savo pusėje daro tą patį, jis mažina tiekimą į Europą. Bendrai paėmus, tai nėra blogai.
Taip, išgyventi žiemą bus iššūkis, bet šiuo metu situacija yra gana normali. Europos saugyklos yra pilnos, dujų kainos pradėjo kristi. Daug SGD terminalų stovi eilėse jūroje ir laukia, kada galės patenkinti Europos paklausą.
Sankcijos veikia. Žinoma, negalime tikėtis, kad jos karą sustabdys netrukus. Tačiau anksčiau įvestos sankcijos Rusijos ekonomiką veikia vis skausmingiau“, – sakė jis.
Tuo metu P. Auštrevičius priminė, kad tam tikrų bandymų spręsti energetikos problemas ES lygiu buvo anksčiau, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu realių sprendimų nemato.
„Kol kas ne. Juk turime krizę, bet ne sprendimus. Taip yra dėl to, kad skirtingos šalys turi skirtingus pajėgumus. Tiek finansinius, kaip Vokietija, kuri skyrė 200 mlrd. eurų. Jie gali skolintis labai pigiai tarptautinėse rinkose, pinigų jiems netrūksta.
Tuo metu mes – Lietuva ir Latvija – esame kitoje padėtyje. Ypač dabar, rinkose mokame kur kas daugiau, nepaisant to, kad esame bendroje euro zonoje. Portugalija ir Ispanija irgi sprendžia situaciją savarankiškai. Vienas kolega iš Ispanijos sakė, kad pas juos vartojimas padidėjo. Valstybė teikia subsidijas, tai žinoma – vartotojai juk racionalūs, jei kažkas yra pigiau, tai ir vartoja“, – sakė jis.
P. Auštrevičius dar sakė, kad „nemato ugnelės“ EK pirmininkės Ursula von der Leyen akyse, kai ji kalba apie energetiką.
„Ji kartoja tuos pačius sakinius, kuriuos jau esame girdėję. Kai turėjome COVID krizę, su tuo susijusią ekonominę krizę, tai buvo ES lygio sprendimai.
O dabar grįžtame prie nacionalinių sprendimų. Mūsų regionui tai ypač svarbu, nes esame labai pažeidžiami dėl energetikos resursų, – sakė jis. – U. Von der Leyen taip pat sako, kad turi tris esminius punktus. Pirma, užtikrinti kainų lygį. Antra, užtikrinti tiekimą. Trečia, suvaldyti paklausą, mažinti ją.
Tačiau pažiūrėkime į dujų rinką – ar pirkti 15 proc. bendrai yra sprendimas? Ar dėl to turėtume džiaugtis ir ploti, šypsotis? Ne, tai yra katastrofa.
EK neturi galios, nes kai kurios šalys narės nėra pasirengusios judėti į priekį. Jos turi kitų svarbių klausimų. Kol kas daugiau gerų naujienų negirdėjau. Taip, tikriausiai turėsime kažkokį susitarimą. Tačiau abejoju, ar jis bus pakankamai ambicingas ir efektyvus, kad pakeistų situaciją energetikos sektoriuje.“