„Šia pagalba bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekimo šaltinio ir padidintas dujų tiekimo saugumas. Pastačius naują terminalą atsiras naujų tiekimo šaltinių, todėl padidės dujų tiekėjų konkurencija, o tai bus naudinga vartotojams", - EK pranešime sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas, už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos narys Joaquinas Almunia.
EK skaičiavimais, įvairių valstybės paramos SGD terminalo statybai elementų dabartinė vertė yra maždaug 448 mln. eurų. Šie elementai yra valstybės garantija už 87 mln. eurų (300 mln. litų) EIB paskolą, terminalo statybos sąnaudos, įtrauktos į dujų tarifą, prievolė per SGD terminalą tiekti 540 mln. kubų dujų, krantinės nuoma iš Klaipėdos uosto.
EK vertinimu, terminalo priežiūrai kasmet reikės vidutiniškai 17 mln. eurų (58,65 mln. litų).
"Komisijos atliktas tyrimas parodė, jog investicijos į SGD terminalą padės užtikrinti dujų tiekimo saugumą, pagalba yra būtina bei proporcinga šioms investicijoms. Be to, terminalu nediskriminacinėmis sąlygomis galės naudotis trečiosios šalys, užtikrinant, kad konkurencija nebūtų pernelyg iškreipta", - teigiama pranešime.
Anot EK, gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje.
Projektą įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis antradienį sakė, jog be būsimos terminalo veiklos pradžios, EK išvada yra antras pagal svarbumą įvykis.
"Tai yra teisinės juostelės perkirpimas. Antras pagal svarbumą įvykis be terminalo paleidimo", - sakė "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius.
EK vertino ekonominį projekto pagrindimą, laivo-talpyklos nuomos sąlygas ir išpirkimo galimybę, dujų tarifų struktūrą, finansavimo modelį, projektą reglamentuojančių įstatymų bazę, kitus aspektus.
"Klaipėdos nafta" projektą finansuoja savo, dujų vartotojų ir skolintomis lėšomis. Terminalas turi būti baigtas iki 2014 metų gruodžio.