„Fortum“ atstovų teigimu, beveik prieš trejus metus įmonei atnaujinus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ji buvo įtraukta į prekybos ATL sistemą ir dėl to gerokai išaugo bendrovės išlaidos. Todėl ji kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl susitikimo šiuo klausimu.
Praėjusiais metais „Fortum“ Klaipėdos jėgainė į atmosferą išmetė apie 145 tūkst. tonų anglies dvideginio, o nemokamų ATL jai bus suteikta mažiau nei 50 tūkstančių. Vadinasi, įmonei teko rinkoje įsigyti kone 100 tūkst. leidimų, kurių vieneto kaina šiuo metu siekia apie 30 eurų.
„Už 2018 metus turime sumokėti apie 3 mln. eurų už ATL, o šias išlaidas reikia kaip nors kompensuoti“, – dienraščiui sakė „Fortum Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius.
Bendrovė įspėjo Aplinkos ministeriją, kad dėl to teks didinti vadinamąjį vartų mokestį, o tai pabrangintų atliekų tvarkymą gyventojams.
Tuo tarpu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad jei atliekų deginimo įrenginiai nedalyvautų ATL prekybos sistemoje, papildoma našta gultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių.
„Pašalinus atliekų deginimo jėgaines iš prekybos ATL sistemos, susimokėti už tai teks visiems. Tai yra mėginimas sumažinti sąnaudas mokesčių mokėtojų sąskaita“, – teigė M. Nagevičius.
Anot „Fortum“ atstovo A. Kasparavičiaus, įmonės teisininkai įžvelgė, kad prievolė komunalinių atliekų deginimo įmonėms dalyvauti ATL sistemoje prieštarauja ES direktyvai.
„Niekur Europoje tokios tvarkos nėra“, – sakė A. Kasparavičius.
Pasak M. Nagevičiaus, iš tiesų Briuselio nustatyta išimtis pavojingas arba komunalines atliekas deginantiems įrenginiams, bet dar 2010 metais Europos Komisija išleido gaires, kuriose nurodyta, kad dėl to turi nuspręsti pati valstybė, įvertinusi, ar atliekų deginimo jėgainė laikoma bendro deginimo įrenginiu, ar ne.
Pirmuoju atveju ji turėtų patekti į prekybos ATL sistemą, jei deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos ar biokuras. Taip yra „Fortum Klaipėda“ elektrinėje, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje taip pat numatyta deginti pramonines atliekas, netgi kalbėta apie dumblą iš valymo įrenginių.
„Kiekviena šalis sprendžia savaip. Antai Suomijoje, kurios vyriausybei ir priklauso „Fortum“, jėgainės nėra įtrauktos į sistemą, bet dvi elektrinės šalia Švedijos sostinės Stokholmo įtrauktos. Estijoje veikianti Viru atliekų deginimo jėgainė irgi joje dalyvauja“, – sakė M. Nagevičius.
Vertinant tai, pasak jo, Aplinkos ministerija turi pakankamai laisvės deginimo jėgainių apibrėžimą interpretuoti, tačiau pašalinus jas iš prekybos ATL sistemos mokesčių mokėtojams teks susimokėti, ir labai daug.
Kaip „Lietuvos rytui“ atsakė Aplinkos ministerija, susitikimas su „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ atstovais yra planuojamas.