Kainoms kilti neleido šiluminės elektrinės
Efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį atsvėrė nepastovų importą iš Skandinavijos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių kiekio ir apribojo staigų kainų kilimą piko valandomis. Tad elektros kainos regione viršijo 65 EUR/MWh ribą tik 2 proc. valandų, o 75 EUR/MWh ribą pasiekė tik vieną valandą.
Dėl stabilaus „Estlink“ perdavimo jungčių veikimo elektros kainos Estijoje ir Suomijoje sausį 98 proc. laiko buvo vienodos. Tai lėmė 7 proc. mažėjusi elektros kaina Skandinavijoje. Estijoje vidutinė mėnesio kaina sausį nukrito 10 proc. iki 33,84 EUR/MWh.
Nors sausį Baltijos šalių elektros rinkoje buvo stebimas žymus kainų kritimas, dėl ribotų perdavimo pajėgumų jos vis dar skyrėsi nuo Skandinavijos elektros kainų. Lietuvoje ir Latvijoje sausį elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 10,05 EUR aukštesnė nei Skandinavijoje, tuo tarpu Estijoje – 4,11 EUR didesnė.
Prognozuojamas dar didesnis kainos kritimas
Kartu su momentinės elektros kainos kritimu pastebimas ir išanktinių kainų mažėjimas. „Nasdaq OMX Commodities“ rodo, kad Latvijoje vidutinė prognozuojama rinkos kaina 2015 m. paskutiniams trims ketvirčiams siekia 49,9 EUR M/Wh arba maždaug 1,5 EUR mažiau nei buvo prognozuojama prieš mėnesį.
2016 m. pradėjus eksploatuoti Švedijos-Lietuvos jungtį, prognozuojama dar mažesnė didmeninės prekybos kaina Latvijoje – 44,1 EUR/MWh. Panašus kainų lygis numatomas ir 2017 m. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad kainų skirtumą tarp Skandinavijos ir Baltijos regionų skatina informacija apie laukiamą Lietuvos-Lenkijos 500 MW galios jungtį, kuri sumažintų importo apimtis iš Švedijos.
Pinganti anglis prisideda prie elektros kainų kritimo
Žaliavų ir CO2 emisijos kvotų kainų kritimas taip pat skatina elektros kainų mažėjimą visoje Europoje. Metų pradžia anglies rinkoje pasižymėjo naujais rekordais – anglies kainos nukrito žemiau 60 USD/t. Per 2014 m. anglies rinkos kainos nukrito 20 proc., o šių metų sausį – dar 10 proc. iki 59,35 USD/t.
Nepaisant ryškaus kainų kilimo paskutinį praėjusių metų ketvirtį, sausį 3 proc. pigo ir CO2 emisijos kvotos. Tolesnis rinkos vystymasis daugiausia priklausys nuo Europos politikų planuojamų rinkos reformų, kuriomis numatoma sumažinti rinkoje esančių CO2 emisijos kvotų kiekį.
Mažesnės kuro kainos ir apribojimai CO2 kvotų rinkoje turės teigiamą įtaką ir elektros energijos išankstinėms kainoms. Ir Vokietijoje, ir Šiaurės šalyse 2016 m. išankstinė kaina šiuo metu yra labai arti istoriškai žemiausio lygio: sausį prognozuojama kaina nukrito 2 proc. iki 32,59 EUR/MWh Vokietijoje ir 28,1 EUR/MWh Šiaurės regione. Šiuo metu Skandinavijos hidroelektrinių vandens talpyklose išlieka stabilus vandens kiekis, todėl staigaus kainų kilimo artimiausiu metu nesitikima. Remiantis ankstesne patirtimi, galima prognozuoti, kad kad tolesnis rinkos vystymasis daugiausia priklausys nuo pasaulinės žaliavų rinkos ir meteorologinės situacijos Skandinavijoje.