Tačiau vidutinis prognozuojamas rinkos kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje 2015 metams yra 2 EUR mažesnis nei 2014 m. Tokie duomenys stebimi nuo lapkričio vidurio, kai „Nasdaq OMX“ biržoje pradėti kotiruoti Latvijos elektros energijos finansiniai sandoriai.
Žemiausia kaina per pusmetį
Šios prognozės susidarė atsižvelgus į pastarųjų mėnesių kainos kritimą – spalį ir lapkritį elektros kaina biržoje krito iki žemiausio lygio per paskutinius 6 mėnesius.
Spalį buvo stebima Baltijos šalių elektros energijos rinkai nebūdinga tendencija – vidutinis kainų lygis biržoje buvo skirtingas visose trijose Baltijos šalyse. Vidutinė elektros energijos kaina Latvijoje buvo 53,73 EUR/MWh, o Lietuvoje – 53,82 EUR/MWh, tačiau lapkritį jos susilygino ir abiejose šalyse siekė 50,4 EUR/MWh. Palyginus su praeitų metų spaliu, kainos Lietuvoje ir Latvijoje 2014 metų tą patį mėnesį sumažėjo 16 proc. Tam įtakos turėjo didesni elektros energijos perdavimo pajėgumai – spalį iš Estijos į Latviją jie siekė 787 MW, iš Baltarusijos į Lietuvą 864 MW. Tai atitinkamai 20 ir 31,1 proc. daugiau nei praeitų metų tą patį laikotarpį. Didesni perdavimo pajėgumai leidžia į Lietuvą ir Latviją importuoti daugiau pigesnės elektros energijos iš kaimyninių valstybių, taip sumažinant rinkos kainą.
Elektros energijos rinkos kainų sumažėjimas spalio ir lapkričio mėnesiais taip pat buvo stebimas ir Estijoje, kur vidutinė kaina spalį buvo 42,97 EUR/MWh – 14 proc. mažiau nei praeitų metų tą patį mėnesį, o lapkritį – 35,4 EUR/MWh. Kaina sumažėjo dėl didesnių elektros energijos perdavimo pajėgumų tarp Suomijos ir Estijos pradėjus „Estlink-2“ eksploataciją 2013 metų gruodį – bendras perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos dabar padidėjo nuo 350 MW iki 1000 MW, todėl Estijos kainos beveik susilygino su Suomijos kainų lygiu.
Kaip jau įprasta, Baltijos valstybėse elektros energijos rinkos kainų lygis yra aukštesnis nei Skandinavijoje. Pagrindinė kainų skirtumo priežastis, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, yra riboti perdavimo pajėgumai. Spalį Lietuvoje ir Latvijoje elektros energijos rinkos kaina buvo vidutiniškai 23,1 EUR, o lapkritį – 15 EUR didesnė nei Skandinavijoje. Tuo tarpu Estijoje elektros energijos rinkos kaina spalį buvo vidutiniškai 9,6 EUR didesnė nei Skandinavijoje, o lapkritį abiejose šalyse ji susilygino.
Pigi anglis – pigi elektra
Mažesnių kainų prognozei įtakos turi anglies kaina, kuri rinkoje ir toliau mažėja. Spalį anglis prarado dar 3,3 proc. savo vertės po 6,2 proc. nuosmukio rugsėjį. Anglies rinkos kaina spalį buvo 71,65 USD/t ir nuo šių metų pradžios sumažėjo jau 13 proc. Taip vyksta dėl didelio anglies pertekliaus bei žemų dujų kainos Europos kontinentinėje rinkoje.
Nedidelis atsigavimas buvo stebimas CO2 emisijos kvotų kainoje, kuri spalį pakilo 8,8 proc. ir grįžo prie aukščiausio rodiklio nuo rugpjūčio pradžios. Spartų kainos kilimą skatino investicijų didinimas į Europos Sąjungos kuriamą rinkos stabilumo rezervą, kuriuo norima žymiai apriboti CO2 emisijos kvotų apimtis.
Kintančiomis sąlygomis anglies ir CO2 kvotų rinkoje elektros energijos išankstinė kaina 2015 metams Vokietijos rinkoje laikėsi ties žemiausiu 4 mėnesių rodikliu. Tuo tarpu pigus kuras skatino spartų vertės smukimą Skandinavijos rinkoje, kur 2015 metų išankstinė elektros kaina per mėnesį sumažėjo 6,4 proc. Kylant CO2 emisijos kvotų kainoms atsiranda pagrindas laukti ir elektros energijos kainų augimo, tačiau stabilus vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose verčia manyti, kad esminiam kainų kilimui dabartinėmis sąlygomis pagrindo nėra.