Pasak jo, jei nebus bendros Europos rinkos, vartotojai negali tikėtis pigesnės, švaresnės, konkurencingos ir atsinaujinančios energetikos.
„Lietuva ir šalys kaip Lietuva, esančios Europos Sąjungoje ir už jos ribų, gali suprasti kokie yra privalumai būti didesnės Europos rinkos dalimi. Mums reikia pabaigti pradėtus darbus kuo greičiau“, - dėstė G. Oettingeris.
Jis vardijo, kad svarbiausi yra infrastruktūros sprendimai, kurie padėtų integruoti šalis į bendrą Europos Sąjungos energetikos rinką. Pasak jo, net politiniu aspektu yra būtina alternatyva dujoms ir naftai.
„Metų metus ES skyrė ribotą finansinę paramą transeuropiniams energetikos projektams“, - apgailestavo G. Oettingeris.
Tačiau jis priminė, jog Ekonominio sunkmečio metu buvo skiriama daugiau dėmesio energetiniams projektams ir jų teisinei bazei, kuri buvo sugriežtinta, o tuomet integracija ėmė vykti sparčiau.
Lietuva šiuo metu įgyvendina kelis integracijos į Europos Sąjungos rinką projektus: ruošiamasi tiesti dujotiekio jungtį į Lenkiją, baigiamas tiesti elektros kabelis į Švediją, taip pat jungtis į Lenkiją. Be to, Lietuva planuoja prisijungti prie Vakarų Europos sistemos iki 2020 m.
Siekdama užtikrinti gamtinių išteklių tiekimo įvairovę, Lietuvoje iki 2015 m. turėtų pradėti veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.