Per 2023-2024 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo 176 tūkst. asmenų, t. y. apie 6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 14 proc. (nuo 204,4 iki 176 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius žymiai nedidės ir sudarys apie 180 tūkst. asmenų.
SADM duomenimis, per ankstesnius šildymo sezonus prašymus gauti kompensacijas pateikusių gyventojų skaičius augo. Skaičiuojama, kad 2021-2022 m. šildymo sezono laikotarpiu buvo gauta 307 tūkst. prašymų, 2023-2024 m. laikotarpiu – apie 435 tūkst. prašymų ir, palyginti su 2022-2023 šildymo sezonu, 2023-2024 m. šildymo sezoną pateikta 308 tūkst. mažiau prašymų (mažėjimas apie 40 proc.).
2023-2024 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista perpus mažiau lėšų, nei prieš tai buvusį šildymo sezoną – išlaidos sumažėjo nuo 154,9 iki 70,3 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2024-2025 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 80 mln. eurų.
2023-2024 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo šildymo sezono pradžioje sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir atitinkamai sumažėjęs būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, apie 16 proc. sumažėjus šilumos kainoms (palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu), 2023-2024 metų šildymo sezoną šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės, taip pat praėjęs šildymo sezonas buvo nežymiai šiltesnis, todėl šilumos buvo suvartota mažiau. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios, grąžintas turto vertinimas.
Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (duomenis apie trijų praėjusių mėnesių pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Kaip skaičiuojamos kompensacijos?
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 eurai.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.