Gaminantys vartotojai turi ir ketvirtą atsiskaitymo būdą: ekspertas įtaria, kad jis sukurtas su tikslu

Gaminantiems vartotojams siūlomi keturi atsiskaitymo būdai už vadinamąjį elektros „pasaugojimą“, tačiau ketvirtasis žinomas kur kas mažiau. Kai kurie ekspertai įtaria, kad šis variantas sukurtas ruošiantis naujiems mokesčiams.

Kaip gali atsiskaityti gaminantys vartotojai?

Gyventojams suteikta galimybė atsiskaityti už atgautą energijos kiekį (eurais už kilovatvalandes), už elektrinės leistinos generuoti galios kilovatą (eurais už kilovatą per mėnesį), taip pat atsiskaityti kilovatvalandėmis (operatoriui paliekamas tam tikras procentas pagamintos elektros).

Ketvirtasis būdas reiškia atsiskaitymą, prilygintą pasirinktam elektros persiuntimo paslaugos tarifui. Jis iš esmės įsigaliojo nuo šių metų sausio, bet skelbta, jog bus prieinamas nuo birželio 1 dienos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentavo, kad, remiantis ESO paaiškinimais, dar reikėjo atlikti tam tikrų techninių sprendimų.

„Siekiant suteikti galimybę gaminantiems vartotojams rinktis paslaugos (tai yra, atsiskaitymo už „pasaugojimą“ – red.) kainą, prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui, reikėjo įdiegti techninius IT sistemų pakeitimus.

Kadangi šiuos pakeitimus buvo numatyta įdiegti iki gegužės mėn. pabaigos, tai ESO interneto svetainėje buvo nurodyta, jog minėtą atsiskaitymo būdą bus galima rinktis nuo 2023 metų birželio 1 dienos“, – VERT komentavo „Delfi“.

Dabartiniai atsiskaitymo būdai:

Pasak tarybos, ESO informavo, kad buitiniai gaminantys vartotojai jau gali rinktis atsiskaitymą minėtu būdu.

„Be to, nurodė, kad buvo tik du atvejai, kai klientai teiravosi dėl šio atsiskaitymo būdo. Esant poreikiui birželio mėnesį galės atlikti jiems perskaičiavimus už atgautą kiekį pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas už ankstesnius mėnesius“, – sakoma tarybos komentare.

Kada apsimokėtų rinktis ketvirtąjį būdą?

„Delfi“ metų pradžioje jau rašė, kad pasikeitus mokesčiams dalis gaminančių vartotojų ima migruoti prie trečiojo atsiskaitymo būdo (elektros kiekiu).

Pastarąjį pusmetį ši tendencija išliko ir dabar jį pasirinkę maždaug po trečdalį nutolusių ir nenutolusių gaminančių vartotojų.

Populiariausias, vertinant bendrą skaičių, tebėra pirmasis būdas (žr. infografiką).

Savo ruožtu, ketvirtasis būdas statistikoje bent jau kol kas visai nefigūruoja ir tam yra priežastis: jis yra brangus.

„Šis atsiskaitymo būdas (kai prilyginama persiuntimo tarifui) įsigaliojo nuo šių metų sausio, tačiau su dabartiniais įkainiais jis nėra patrauklus gaminantiems vartotojams – kiti atsiskaitymo būdai yra pigesni. Šis atsiskaitymo būdas turi būti prieinamas visiems šalies buitiniams gaminantiems vartotojams – mūsų klientai tokią galimybę turi“, – ESO rašo komentare „Delfi“.

Operatoriaus teigimu, tokį atsiskaitymo būdą verta pasirinkti tik tuomet, kai yra labai didelis suvartojimas, kurio didžioji dalis yra savaitgaliais ir darbo dienomis.

„Jeigu metinė generacija ir vartojimas viename objekte yra bent 15 000 kWh, ir bent 75 proc. šio kiekio yra suvartojama nakties ar savaitgalio metu, tuomet šis atsiskaitymo būdas tik susilygina su kitais atsiskaitymo būdais.

Kadangi tai yra labai didelis vartojimas kaip buičiai, ir 75 proc. vartojimo perkėlimas į naktį vartotojams yra nepatogus (jeigu iš viso įmanomas), klientams yra pigiau ir paprasčiau rinktis kitus atsiskaitymo būdus“, – sako ESO.

Beje, šiemet ESO persiuntimo tarifas „Standartiniame“ plane, palyginti su pernai, dar ir paaugo (buvo 7,9, dabar – 8,47 cento už kWh).

Prielaida: ruošiamasi gilesniems pokyčiams

Gali kilti klausimas: jeigu ketvirtojo būdo patrauklumui yra tiek daug išlygų, kodėl jis apskritai siūlomas vartotojams?

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius žvelgia į situaciją per analogiją su verslo atveju: čia esą buvo susidariusi padėtis, kai gaminančiais vartotojais tapusioms įmonėms tekdavo didesnė mokesčių našta nei būnant įprastais vartotojais.

„Susidaro tokia situacija, kad vienu atveju, kai jie yra paprasti vartotojai, jie moka galios mokestį ir moka nedidelį kintamąjį persiuntimo mokestį. Kai jie tampa gaminančiais vartotojais, jiems galios mokestis išlieka ir papildomai atsiranda pasinaudojimo tinklais mokestis (...).

Bendroje sumoje išeidavo taip, kad verslas, tapdamas gaminančiu vartotoju, ESO mokėdavo daugiau nei mokėdavo prieš tapimą gaminančiu vartotoju“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.

Pasak jo, tam padarytas „išlyginimas“, idant verslas galėtų prilyginti savo mokėjimus persiuntimo mokesčiui, kurį jis moka kaip paprastas vartotojas tam, kad jam nepadidėtų išlaidos, skirtos ESO.

ESO skelbia, kad iki 2022 metų birželio 30 dienos nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi tinklais paslaugą atsiskaitė pagal VERT patvirtintas naudojimosi tinklais paslaugos kainas. O nuo pernai liepos jie jau atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.

„Tą patį pagal šitą metodą gali daryti ir buitiniai vartotojai. Bet kadangi jie nemoka galios mokesčio, tai jiems tai visiškai neaktualu. Niekas savo noru nepasirinks varianto, kuris reikš tiesiog didesnes išlaidas“, – sako M. Nagevičius.

Jis vis dėlto mano, kad tokio atsiskaitymo būdo pasiūlymas vartotojams turi savo tikslą.

„Spėju, kad čia po truputį ruošiama dirva ateityje vis dėlto įvedinėti tą galios mokestį ir buitiniams vartotojams. Bet čia jau toks smarkiai didesnis klausimas“, – sako ekspertas.

M. Nagevičius priduria, kad bent jau kol kas rimčiau galvoti apie ketvirto būdo pasirinkimą gyventojams neverta.

„Nelabai kas keičiasi, kol tai yra savanoriškas pasirinkimas. Kol nėra galios mokesčio, tai tas ketvirtas neturėtų būti jiems aktualus“, – komentavo pašnekovas.

Energetikos ministerija nekomentavo „Delfi“, kodėl atsirado šis atsiskaitymo būdas ir kokiai gaminančių vartotojų grupei jis būtų naudingiausias.

Pasiūlytas naujas mokestis – ne tik gaminantiems vartotojams

Kalbos apie galios mokestį buitiniams vartotojams trunka jau kurį laiką. Pavyzdžiui, neseniai Seimo komisijoje vyko diskusija dėl gaminančių vartotojų plėtros ir iššūkių infrastruktūrai, kai dalis vartotojų įsirengia per didelius pajėgumus, jų neišnaudoja, o kitiems jų nelieka. Mokesčio klausimą tuomet iškėlė parlamentaras Kasparas Adomaitis.

„Ar nebūtų logiškiau pasiūlyti mokestį už instaliuotą galią buitiniams vartotojams, kaip ir verslo klientams. Klausimas politiškai jautrus, gal ne visi nori tuo keliu eiti“, – sakė K. Adomaitis.

VERT ir ESO atstovai palankiai įvertino galimybę ateityje taikyti galios dedamąją. Tiesa, kalbėta jau ne tik apie gaminančius vartotojus.

„Mes vis dėlto palaikytume galios dedamosios įvedimą, tai būtų skatintinas mokestis atsisakyti perteklinių galių vartotojams. Kai kalbame apie galios dedamąją, kalbama apie visus vartotojus, ne tik gaminančius. Tai padėtų spręsti tinklo problemą“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje gegužės pradžioje kalbėjo VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė tuomet sakė, kad apie mokestį galima diskutuoti, tačiau nėra aišku, kokią įtaką jis padarys vartotojams.

„Tokio siūlymo dar nesame pateikę, pirmiausia reikia įsivertinti, ir kokią įtaką turės įvairioms vartotojų grupėms. Įvesti galima įvairių mokesčių“, – teigė D. Garbaliauskaitė.

„Delfi“ dar pernai balandį rašė apie planus taikyti galios mokestį buitiniams vartotojams. R. Pocius tuomet portalui komentavo, kad kalbama būtų apie visus gaminančius vartotojus. Kita vertus, pasak jo, ESO dėl to daugiau pajamų negautų: būtų perskirstomas pajamų lygis už galios dedamąją ir už elektros kiekį.