Visgi, kaip tikina atsakingos institucijos, paskutiniais metais pajamos iš garantinio tiekimo gerokai viršijo sąnaudas, todėl visi vartotojai subsidijuoti elektros kaštų garantiniame tiekime esantiems vartotojams neturėjo, o pati paslauga, kaip teigiama, yra reikalinga kaip apsauga nuo įsipareigojimų nevykdančių nepriklausomų tiekėjų.
Garantinis tiekimas yra skirtas nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusiems ar sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais tiekėjais sudariusiems gyventojams. Ši paslauga yra tam tikras draudimas, kuris saugo vartotoją ir neleidžia jam likti be aprūpinimo elektra.
Tačiau, kaip pabrėžia Energetikos ministerija, kartu garantinis tiekimas neatleidžia gyventojų nuo pareigos pasirinkti vieną iš šalyje veikiančių nepriklausomų elektros tiekėjų.
Garantinį tiekimą gyventojams užtikrina Energijos skirstymo operatorius (ESO). Pagal įstatymą, elektrą ESO tiekia pusę metų, po to vartotojas privalo pasirašyti sutartį su nepriklausomu tiekėju. To nepadariusiems vartotojams tinklų operatorius turi teisę nutraukti elektros tiekimą, apie tai informavęs bent prieš tris savaites.
Ministerijos teigimu, nustatytas pusės metų apribojimas padeda užtikrinti, kad vartotojas visgi pasirinktų nepriklausomą tiekėją. Visgi, kaip Eltą informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė, nors po nustatyto laikotarpio nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų skaičiai yra fiksuojami, įstatyme įtvirtinta galimybe nutraukti jiems elektros tiekimą operatorius iki šiol pasinaudojęs nebuvo.
Tinklų operatoriaus duomenimis, garantinį tiekimą šiuo metu yra pasirinkę 40 tūkst. vartotojų, tačiau didžioji dauguma jų – 38 tūkst. – garantiniame tiekime yra ilgiau negu įstatyme numatytą pusmetį.
Garantiniame tiekime esančių ESO klientų nuo 2021 m. yra beveik 5 tūkst., nuo 2022 metų – virš 33 tūkst., nuo praėjusių metų – 1,3 tūkst.
Anot ESO, vartotojai pasirinkti elektros tiekėją raginami nuo pat elektros rinkos liberalizacijos pradžios. Tam sukurtas interneto puslapis, padedantis geriau palyginti tiekėjų siūlomas kainas, veikia telefono linija konsultacijoms, klientai periodiškai informuojami apie galimybę pasirinkti tiekėją.
„Dėmesį skiriame vartotojų edukacijai, raginame juos lyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus ir pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka poreikius“, – nurodė ESO.
Institucijos: garantinis tiekimas yra vartotojų apsauga, tačiau galima tobulinti kainodaros mechanizmą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo 2022 iki 2023 metų iš garantinio tiekimo buvo surinkta daugiau pajamų negu patirta sąnaudų, todėl poreikio subsidijuoti garantinį tiekimą visų vartotojų lėšomis paskutiniu laikotarpiu nebuvo.
Anot VERT, garantinio tiekimo sąnaudos pajamas paskutinį kartą viršijo 2021 metais – atitinkamai sudarė 30,9 mln. ir 30,3 mln. eurų, tad vartotojams subsidijuoti teko 600 tūkst. eurų sumą.
Lyginant 2022 ir 2023 metų duomenis, praėjusiais metais garantinio tiekimo pajamos sudarė 30 mln., o sąnaudos – 23,9 mln. eurų, kai prieš metus sąnaudos siekė 67 mln., o pajamos – 75,7 mln. eurų. Tad skirtumas tarp iš garantinio tiekimo gautų pajamų ir patirtų sąnaudų 2022 ir 2023 metais didėjo – atitinkamai sudarė 13 ir 25 proc.
Tad vartotojų teisės elektrą gauti garantiniu tiekimu VERT iš esmės nėra linkęs vertinti kaip galimybės apeiti rinkos liberalizaciją, vietoje to akcentuoja, kad tai yra papildoma gyventojų apsauga.
„Garantinio tiekimo mechanizmas yra skirtas apsaugoti vartotojus, kurių tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų ar nutraukia veiklą, todėl toks mechanizmas turėtų egzistuoti“, – komentare Eltai nurodo VERT.
„Su Energetikos ministerija ir rinkos dalyviais nuolat diskutuojama dėl kainodaros mechanizmų tobulinimo, siekiant, kad paslaugų kaštus padengtų tie, kas juos sąlygoja“, – priduria institucija.
Šio požiūrio laikosi ir Energetikos ministerija, akcentuodama, kad būtinybė vartotojams elektrą tiekti nepertraukiamai yra numatyta Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.
ESO duomenimis, 2024 metų sausio–gegužės mėnesiais vartotojai, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, sudarė tik 2,3 proc. nuo visų buitinių vartotojų kiekio, o jų suvartojimas siekė tik 2,9 proc. viso buitinių vartotojų suvartojamo elektros kiekio. Verslo segmente tokių vartotojų buvo daugiau – 15,2 proc., tačiau jų suvartojimas sudarė tik beveik 2,1 proc. viso įmonių suvartojamo elektros energijos kiekio.
„Tai išties nedideli skaičiai, kurie negali būti vertinami kaip rimta konkurencija nepriklausomam tiekimui“, – šiuos duomenis komentuoja ministerija.
„Atkreipiame dėmesį, kad garantinis tiekimas nėra valstybės finansuojama paslauga. (...) Garantinio tiekimo vartotojai susimoka už suvartotą elektros energiją, kaip ir visi likę vartotojai“, – nurodo institucija.
Visgi neatmetamas poreikis tobulinti garantinio tiekimo kainos mechanizmą. VERT siūlymu, jį atnaujinus garantinio tiekimo kaina neturėtų būti mažesnė nei siūloma nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tokiu būdu gyventojai, rinkdamiesi elektros tiekėją, garantinio tiekimo nelaikytų lygiaverte elektros tiekimo paslaugų alternatyva.
„(Būtų užtikrinama – ELTA), kad garantinio tiekimo paslauga nebūtų finansiškai palankiausia elektros energijos įsigijimo alternatyva. Iš tiekėjų pusės galėtų būti (siūlomi – ELTA) konkurencingesni kainų pasiūlymai, ypač daugiau energijos suvartojantiems vartotojams“, – pažymi rinkos reguliuotojas.
Energetikos reguliuotojui pritaria ir ministerija, pažymėdama, kad garantiniame tiekime esančių vartotojų duomenys yra „atverti“ nepriklausomiems tiekėjams, todėl įmonės turėtų imtis daugiau iniciatyvos ir gyventojams siūlyti sudaryti sutartis pagal „konkurencingus“ elektros energijos tiekimo planus.
Tiesa, garantinio tiekimo kainodaros mechanizmą Seimas iš dalies patobulino dar 2022 metų pabaigoje. Garantinio tiekimo kaina yra susieta su elektros kaina biržoje – ji dauginama iš koeficiento (įstatymo pakeitimais buitiniams vartotojams jis sumažintas iki 1,15, kai verslui nustatytas koeficientas yra 1,25), kuris padengia ESO veiklos sąnaudas, patiriamas užtikrinant garantinį tiekimą. Taip pat VERT leista griežčiau prižiūrėti nepriklausomų tiekėjų veiklą.
Įstatymo pakeitimais siekta mažinti ar neleisti susidaryti skirtumams tarp elektros energijos įsigijimo sąnaudų ir pardavimo pajamų.
2022 metų vasarą baigus antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, tų pačių metų rudenį dėl itin pakilusių energijos išteklių kainų Seimas nusprendė atidėti trečiąjį liberalizavimo etapą iki 2026 metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad vietoj anksčiau galiojusio įpareigojimo gyventojams tiekėją pasirinkti iki praėjusių metų pradžios, parlamentas šį terminą nukėlė į 2025 m. gruodžio pabaigą.
Trečiajame liberalizavimo etape nepriklausomą tiekėją pasirinkti turi iki 1 tūkst. kWh (kilovatvalandžių) elektros kasmet suvartojantys gyventojai.
Rinkos liberalizavimas skatina vartotojus patiems pasirinkti nepriklausomą tiekėją, taip šalyje palaipsniui atsisakant visuomeninio elektros tiekimo.
Elektros rinką liberalizuoti Lietuva privalo ir pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). Be to, skelbiama, kad tokiu būdu užtikrinama tiekėjų konkurencija, o dėl to ir patrauklesnės elektros kainos vartotojams, pasirinktą elektros tiekėją jie gali pakeisti lengviau.
ESO duomenimis, liepą garantinio tiekimo kaina siekė 0,115 euro už kwh (kilovatvalandę) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Reguliuojamą galutinės kainos už vartotojo suvartotą elektrą dalį sudaro jos persiuntimo ir skirstymo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) bei garantinio tiekimo kainos dedamųjų suma. Į nereguliuojamą kainos dalį įeina elektros įsigijimo sąnaudos rinkoje, tiekimo kaštai ir PVM.