Brangiausias nuo vasario
„Delfi“ skaičiavimu, garantinis tiekimas rugpjūtį kainuos 23,74 cento už kilovatvalandę – 3,9 procento ir 0,89 cento brangiau nei šį mėnesį (22,85 cento). Tai yra „Standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina.
150 kWh sąskaita už garantinį tiekimą su šiuo planu rugpjūtį sieks apie 35,6 euro (liepą – 34,3 euro), o 450 kWh sąskaita – 106,8 euro (beveik 102,8 euro).
Garantinio elektros tiekimo kaina rugpjūtį:
Keleto kitų garantinio tiekimo planų kainos rugpjūčio mėnesį:
„Standartinio“ plano dviejų laiko zonų dienos tarifas bus 25,31 cento, nakties ir savaitgalio – 20,23 cento už kWh.
Plano „Namai“ viena laiko zona kainuos 22,16 cento, dviejų laiko zonų dienos tarifas – 23,49 cento, o naktį ir savaitgalį – 19,26 cento už kWh (papildoma ESO dedamoji siekia 3 eurus per mėnesį).
„Namai Plius“ vienoje laiko zonoje tarifas sieks 21,8 cento, dviejų laiko zonų dienos tarifas – 23,01, nakties – 19,02 cento už kWh (papildoma ESO dedamoji – 6 eurai per mėnesį).
Garantinis tiekimas brangsta jau keletą mėnesių iš eilės, o brangesnis šiemet jis buvo prieš pusmetį, vasario mėnesį (žr. žemiau – trečią infografiką).
Sunkėja konkurencija su nepriklausomais tiekėjais?
Garantinio tiekimo kaina skaičiuojama prie praėjusio mėnesio biržos kainos pridedant 15 proc. antkainį, persiuntimo kainą ir kitas dedamąsias.
Elektra „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepą, palyginti su birželiu, brango 6,96 proc. iki 9,802 cento už kWh (be PVM) (birželį buvo 9,164 cento už kWh).
Jeigu apskaičiuotume nepriklausomų tiekėjų biržos planų kainą naudodami liepos rinkos kainą ir jų skelbiamas dedamąsias (tai yra, valstybės reguliuojamos dalies kainą ir tiekėjo maržą), matysime, kad šįkart kilovatvalandė garantiniame tiekime jau šiek tiek brangesnė:
Tačiau pridėjus pačių tiekėjų (ne ESO) mėnesio mokesčius, sąskaita gali būti didesnė jau nepriklausomame tiekime, jeigu suvartojimas nėra didelis (augant suvartojimui mėnesio mokesčio poveikis kilovatvalandės kainai mažėja).
Kilovatvalandės kainos skaičiavimuose prie liepos biržos kainos (su PVM) pridedame: „Ignitis“ atveju – 11,6 cento, „Elektrum Lietuva“ – 11,595 cento, o „Enefit“ atveju – 11,697 cento. Mėnesio sąskaitą skaičiuojame su 150 kWh mėnesio suvartojimu ir jau pridedame mėnesio mokesčius: „Ignitis“ taiko 1,36 euro mokestį, „Elektrum Lietuva“ – 1,5 euro, o „Enefit“ – 2 eurus.
Kai kurie tiekėjai ir patys skelbia prognozuojamas sąskaitas su biržos planu: „Ignitis“ su tiekimu nuo rugpjūčio pradžios prognozuoja 35,41 euro mėnesio sąskaitą planui su valandine apskaita. O „Enefit“ pateikia 31,55–40,55 euro intervalą (apskaičiuotą priklausomai nuo biržos kainos minimumų ir maksimumų per pastaruosius 12 mėn.).
Prieš priimant konkrečius sprendimus rekomenduojame tikslių kainų teirautis pačių tiekimo bendrovių.
Kita vertus, lyginant paslaugas vertėtų atkreipti dėmesį į galimas papildomas naudas.
Tiekėjai yra sakę „Delfi“, kad skirtingai nei operatorius (ESO), jie yra suinteresuoti konkuruoti tarpusavyje, siūlyti aukščiausią paslaugų kokybę, o į tai įeina tiek klientų aptarnavimas gyvai, telefonu, tiek savitarnoje. „Ignitis“ tuomet komentavo portalui, kad tiekėjai gali pasiūlyti asmeninių taupymo sprendimų, draudimo paslaugų, žaliąją energiją, valandinį kainos skaičiavimą.
Kainos požiūriu tolsta ir nuo visuomeninio tiekimo
Visuomeninis tiekimas nuo liepos 1 dienos atpigo iki 19,7 cento už kWh (kalbant apie „Standartinį“ vienos laiko zonos planą). Ši paslauga užtikrinama vartotojams, kurie sunaudoja mažiausiai elektros energijos (trečiasis rinkos liberalizavimo etapas) ir nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo.
Garantinis tiekimas taikomas tiems gyventojams, kurie priklauso pirmam arba antram elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapui, bet nepasirinko elektros tiekėjo arba jų tiekėjas nevykdo įsipareigojimų, nutraukė veiklą.
Garantinio ir visuomeninio tiekimo, taip pat biržos kainos istorinis pokytis:
Pagal įstatymą skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę po 6 mėn. nutraukti garantinio tiekimo paslaugos teikimą vartotojams. Kol kas apie tokius atjungimus nepranešama.
„Elektrum Lietuva“ neseniai komentavo „Delfi“, kad garantinio draudimo funkcija „išsikreipė“ ir kelia nerimą faktas, jog „tūkstančiai gyventojų užsibūna garantiniame tiekime gerokai ilgiau, nei tai numato įstatymai, užuot naudojęsi liberalizuotos rinkos privalumais“.
Svarstymai apie kainodarą
Institucijos nelinkusios manyti, kad garantinis tiekimas yra galimybė apeiti rinkos liberalizaciją, rašė ELTA.
„Garantinio tiekimo mechanizmas yra skirtas apsaugoti vartotojus, kurių tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų ar nutraukia veiklą, todėl toks mechanizmas turėtų egzistuoti“, – komentare agentūrai teigė VERT.
„Su Energetikos ministerija ir rinkos dalyviais nuolat diskutuojama dėl kainodaros mechanizmų tobulinimo, siekiant, kad paslaugų kaštus padengtų tie, kas juos sąlygoja“, – pridūrė reguliuotojas.
Ir vis dėlto neatmetamas poreikis tobulinti garantinio tiekimo kainos mechanizmą. VERT siūlymu, jį atnaujinus garantinio tiekimo kaina neturėtų būti mažesnė nei siūloma nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tokiu atveju gyventojai, rinkdamiesi elektros tiekėją, garantinio tiekimo nelaikytų lygiaverte elektros tiekimo paslaugų alternatyva.
„(Būtų užtikrinama – ELTA), kad garantinio tiekimo paslauga nebūtų finansiškai palankiausia elektros energijos įsigijimo alternatyva“, – teigiama komentare.
Iš viso šiuo metu yra apie 1,74 mln. buitinių elektros vartotojų (ir juridinių asmenų su buitinių vartotojų tarifais). Iš jų apie pusė milijono (28,7 proc.) nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo (NET). Iš pastarųjų didžioji dalis priklauso visuomeniniam tiekimui, o kiti – garantiniam, rodo VERT duomenys:
Garantinio tiekimo vartotojų (tai yra, nepasirinkusiųjų tiekėjo, bet priklausančių pirmajam arba antrajam liberalizacijos etapui) ir toliau yra apie 40 tūkst. Šis skaičius beveik nekinta. Visuomeninio tiekimo vartotojų yra 11,5 karto daugiau – apie 458,4 tūkst.
Apie tai, kaip taupyti elektrą rašoma šiame straipsnyje, o nepriklausomo tiekimo klientams aktuali elektros kaina aptariama ČIA.