Garsusis ūkininkas Petras nustebo dėl saulės elektrinės prijungimo: vienur galima, kitur – ne?

Rokiškio rajone ūkininkaujantis Petras nustebo negavęs galimybės pasistatyti saulės elektrinės ant renovuoto pastato, tačiau prastesnės būklės pastatui sąlygos išduotos. Operatorius paaiškino šią paradoksalią situaciją reguliavimu ir pateikė keletą galimų išeičių.

„To paties žmogaus, tam pačiam kieme, ant tų pačių laidų prijungti du pastatai. Vienas renovuotas, su tinkamu stogu saulės elektrinei. Ant jo neleidžiate statyti elektrinės. Kitas griūnantis, ant jo jau leidžiate“, – socialiniame tinkle atvejį pasakoja žinomas ūkininkas Petras Šiaučiūnas.

„Delfi“ jis pakomentavo, kad turi du pastatus jo vardu – fermą ir sandėlį. Ant pastarojo statytis elektrinės nepavyksta, tačiau ant fermos galima.

„Jokių argumentų nėra. Tris kartus rašiau, kad leistų statyti ant to pastato, kurį renovavau, tai neleidžia, sako: pabandyk ant kito. Pabandžiau, tada leidžia. Kiemas tas pats, linija ta pati, viskas mano vardu“, – komentuoja vyras.

Žmogus ketino statytis 15 kW elektrinę, bet apsiribojo 10 kW. Ūkiniai pastatai yra greta vienas kito, bet skirtingais adresais, su atskirais skaitikliais.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad vienas yra registruotas fizinio asmens, o kitas – juridinio asmens vardu. Vienam pastatui techninės sąlygos buvo išduotos, tačiau kitame objekte klientas yra komercinis vartotojas.

„Elektros energijos vartojimo sutartis sudaryta kaip su verslo klientu, nes pastatas – grūdų sandėlis. Ši paraiška atmesta, nes objektas yra vertinamas kaip juridinis asmuo.

Objektas yra prijungtas nuo Rokiškio transformatorių pastotės, kuri priklauso ruožui Nr.15. Ir aptariamas objektas priskiriamas 10 prioritetinei grupei, kurioje pralaidumų nėra likę“, – komentuoja ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Pasak jos, šiame ruože pralaidumų liko tik ne pelno siekiantiems ir savivaldybių objektams.

„Klientas galėtų nebent kaip fizinis asmuo įsirengti elektrinę sklype arba ant paties sandėlio stogo iki 10 kW leistinos generuoti galios ir šią elektrinę priskirti kitiems savo objektams kaip nutolusią elektrinę, tačiau tam reiktų suformuoti naują įvadą, nesusijusį su esamu sandėlio įvadu.

Klientui taip pat patariame apsvarstyti galimybę statyti saulės elektrinę be generacijos į tinklą, o saulės elektrinės pagaminamą energiją panaudoti vidaus tinkle arba įsirengti kaupiklius, o gal išeitis būtų nutolę saulės parkai“, – variantus pateikė ESO.

Operatorius komentuoja, kad 2023 metų kovo mėnesį įsigaliojus nutarimui ir PET aprašui (Pasinaudojimo elektros tinklais aprašui, PETA), ESO buvo įpareigotas paskirstyti laisvus pralaidumus tinklų naudotojų prioritetinėms grupėms taip, kaip nurodyta tuose dokumentuose.

„ESO ir „Litgrid“ (perdavimo operatorius) nustatė, kokie leistinos generuoti galios dydžiai galėtų būti perduoti į perdavimo operatoriaus tinklus ir šiuos dydžius paskirstė tinklų naudotojų prioritetinėms grupėms saulės ir vėjo elektrinių prijungimui 110 kV tinklų ruožuose“, – sakoma komentare.

Pasak ESO, vertinant paraiškas, atsižvelgiama ne tik į ESO tinklą, bet ir į tai, ar 110 kV tinklų ruože yra laisvų pralaidumų „Litgrid“ tinkle.

„Kai yra išnaudotas konkrečiame 110 kV perdavimo elektros tinklų ruože priskirtas prioritetinei grupei laisvas pralaidumas, susijęs su balanso galimybėmis, generuojančių įrenginių, kurių leistina generuoti galia yra didesnė už 0, – prijungimas negalimas“, – sakoma komentare.

Lietuvoje 2022 metų vasarą įstatymu buvo uždėtas 2 GW ribojimas verslo saulės elektrinėms, į klausimo nagrinėjimą vėliau buvo įtrauktas ir Konstitucinis Teismas (KT), o po to situaciją teko spręsti ir Seimui.

Energetikos ministras Dainius Kreivys į vadinamąjį „Proveržio paketą“ įtrauktą ribojimą motyvavo tuo, kad antraip neliktų galimybių plėtoti saulės elektrinių buitiniams vartotojams.

Konstitucinis Teismas pernai rudenį vis dėlto nusprendė, kad Seimas, nenustatydamas, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkinė veikla, – nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo tai nustatyti įstatymu.

Konstitucinis Teismas taip pat teigė, kad Vyriausybės vasario 1 dienos nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, – pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, – konkuruoja su nustatytuoju įstatyme ir nėra paisoma iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.

Pernai gruodį Seimas sprendė šį klausimą, perkeldamas Vyriausybės nutarimą į įstatymą.

Tačiau ši tema toliau grįžta į Seimo darbotvarkę, daliai parlamentarų norint apskritai naikinti 2 GW ribojimą.

Šių metų vasario pabaigoje Vyriausybė nepritarė tokiam siūlymui. Trečiadienį Ministrų kabinetas nubalsavo už Energetikos ministerijos išvadą, kuria siūloma nepritarti penkių Seimo narių pernai lapkritį sėkmingai pateiktoms Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, praneša ELTA.

Vyriausybės teigimu, apribojimas reikalingas „siekiant apginti elektros vartotojų ir visos visuomenės interesus“, tai yra, kad tinklo pajėgumų pakaktų ir komercinių parkų plėtotojams, ir buitiniams bei nebuitiniams gaminantiems vartotojams, o elektros sistema išliktų „patikima ir saugi“.

Dar akcentuojama, kad 2 GW problemą parlamentas jau esą išsprendė į įstatymą perkėlus Vyriausybė nutarimą, kuriuo leista kvotą viršyti, tačiau kartu numatant, kaip prireikus apriboti komercinių saulės parkų veiklą.

P. Šiaučiūno įrašas socialiniame tinkle: