Teko atsigulti
Biudžetininkai ironizuoja, kad išvydę, kiek mokėti už lapkritį išdegintą elektrą, atsisėdo, bet sulaukę sąskaitų už gruodį turėjo atsigulti.
Savivaldybė šių metų biudžete savo įstaigų komunalinėms paslaugoms apmokėti kol kas numačiusi vos 10 proc. daugiau lėšų nei pernai ir įspėja, jog neišvengiamai teks jungti taupymo režimą.
„Pamatę elektros sąskaitą už lapkritį, atsisėdome. Dabar jau norisi atsigulti“, – sako Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė.
Įstaigos gautojoje sąskaitoje už pernai gruodį išdegintą elektrą įrašyta suma siekia 4375 eurus, o tai yra 3,2 karto daugiau už 2020 m. tą patį mėnesį, kai rūmai mokėjo 1355 eurus.
„Įsivaizduokite, ką biudžetinei įstaigai reiškia 3000 eurų didesnė sąskaita“, – sako S. Myškienė.
Pirmąjį kainų šuolį renginių organizatoriai pajuto pernai sulaukę tiekėjų suskaičiuotos sumos už lapkritį išnaudotą elektrą – 2230 eurų. Pasak direktorės, jau tada tokie skaičiai sukėlė šoką, mat 2020-ųjų lapkritį apmokėti už elektrą pakako 1223 eurų.
„Elektros kaina išaugo drakoniškai. Dar bandėme aiškintis, iš kur tokia suma, bet supratome, kad nieko nelaimėsim“, – pasakojo S. Myškienė.
Sąlygas diktuoja tiekėjai
S. Myškienė sutinka, kad praėjusių metų pabaigoje elektros išdeginta daugiau nei baigiantis pandeminiams 2020-iesiems, kai kultūros įstaigos tegalėjo organizuoti virtualius renginius.
Tačiau, pasak direktorės, bet kokiu atveju elektros išnaudota dukart daugiau, o sąskaita didesnė trigubai. O štai 2019 m., kai renginių organizatoriai dirbo visu pajėgumu, kaip ir dabar, už tų metų gruodžio elektrą Bendruomenių rūmai sumokėjo 2000 eurų, tai yra perpus mažiau nei dabar.
S. Myškienė susitaikiusi, kad dabar 4000 eurų ribą jau gerokai peržengusi sąskaita kitą mėnesį veikiausiai bus dar didesnė. Mat su elektros tiekėju gruodžio 1-ąją pasirašytoje sutartyje kaina nefiksuota.
„Organizuodami viešąjį pirkimą bandėme, kad sutartyje būtų numatyta fiksuota kaina, bet pirkimas neįvyko, nes niekas tokiame nedalyvavo“, – pasakoja S. Myškienė.
Pajamos sumenko perpus
Įstaigos išlaidos jau išaugo, bet, pasak direktorės, kol kas iš Savivaldybės kišenės skiriamas finansavimas energetikos resursams apmokėti nesikeitė.
„Renginių, kuriuose negalima išlaikyti dviejų metrų atstumo, išvis nebeorganizuojame – nebevyksta jaunimo diskotekos, pramoginiai vakarai, senjorų vakaronės“, – vardijo S. Myškienė.
Dėl kultūros įstaigų veiklos apribojimų pusę metų lankytojų negalėję priimti Panevėžio bendruomenių rūmai duris jiems atvėrė tik nuo rugsėjo. Pasak direktorės, įstaiga per keturis paskutinius metų mėnesius sugebėjo užsidirbti 70 tūkst. eurų – vos pusę tiek, kiek buvo planuota gauti per visus metus.
„Tikimės, steigėjas įvertins pokyčius ir padidins finansavimą, nepaliks mūsų prie žvakių. Bet kosminės sąskaitos už elektrą nėra vien mūsų ar vien Panevėžio problema, ji turi būti sprendžiama visos valstybės mastu. Visos valstybinės įstaigos vieningai šokiruotos“, – mano S. Myškienė.
Anot jos, netgi sąskaita už šildymą, Aukštaitijos sostinėje per metus išaugusi 36 proc., taip smarkiai neišgąsdino. Įstaiga pati reguliuoja, kiek jai šildytis, todėl, pasak direktorės, didžiausia našta lieka išlaidos elektrai.
Fiksuotų kainų neliko
Išvydę, kiek turės pakloti už elektrą ir dujas, už galvų stvėrėsi ir Panevėžio ikimokyklinių įstaigų vadovai.
K. Ramanausko lopšelio-darželio direktorė Dalia Pakėnienė skaičiuoja, kad, lyginant 2020-ųjų gruodžio ir 2021 m. to paties mėnesio sąskaitas už elektros energiją, suma išaugo 2,6 karto, dar drastiškiau – 3,9 karto šoktelėjo sąskaita už dujas, naudojamas maistui gaminti.
„Ankstesnis elektros tiekėjas nutraukė sutartį, nes jam nebeapsimokėjo jos parduoti už fiksuotą kainą. Šiuo metu sudarant sutartį elektros energijai pirkti nebeliko galimybės pirkti fiksuota kaina, todėl įkainis nuolat kyla. Jei ir toliau kainos taip augs, tai numatomą skirti šių metų biudžetą energijos tiekėjams išleisime per pusmetį. Tikimės, Savivaldybė ieškos sprendimų, kaip tą problemą spręsti“, – sako D. Pakėnienė.
Įjungti taupymo režimą
Biudžetininkų išlaidos energijos tiekėjams gula ant miesto Savivaldybės pečių. Jos administracijos direktorius Tomas Jukna sako, jog įstaigos turėtų suprasti, kad brangstant energetiniams resursams, joms teks įjungti taupymo režimą.
„Kiekviena įstaiga atsakinga už energijos sunaudojimą, o iš ko paimti lėšų apmokėti padidėjusias sąskaitas – Savivaldybės galvos skausmas. Savivaldybė susidurs su problemomis, jei tie resursai bus naudojami neracionaliai“, – sako T. Jukna.
Anot jo, šiųmečiame Savivaldybės biudžete jos įstaigų išlaidoms už komunalines paslaugas numatyta 10 proc. daugiau nei pernai.
„Labai tikimės, kad įstaigų ūkvedžiai žiūrės labai atsakingai. Mokyklose, kai nėra vaikų, neturėtų būti patalpos šildomos. Kai kada skaičiai rodo, kad mokyklų, nors jos nedirba pusę metų, energetiniai resursai išlieka tokie pat. Taip neturėtų būti. Žinoma, darželiuose kita situacija, jie patiria didesnes energetines išlaidas“, – sako direktorius.
Anot jo, vienu iš būdų, bent iš dalies padengiančių kainų augimą, galėtų būti ir energiją taupančių sistemų, tarkim, saulės jėgainių, įrengimas.
„Savivaldybė tų priemonių ieško, bet biudžete irgi privalėsime numatyti didesnį finansavimą komunalinėms paslaugoms apmokėti“, – teigia T. Jukna.