„Trečiojo energetikos paketo normos negali būti taikomos „Nord Stream 2“, taip pat ir „Nord Stream 1“. Dabar kalbama: gaukime mandatą – ir neaišku su kuo, „Gazprom“ ar Rusijos Federacija, kad taisyklės būtų taikomos „Nord Stream 2“.
Tačiau mes manome, kad Europoje bus vadovaujamasi rinkos ekonomikos principais, arba Europos Komisija nori prisiimti „Gosplan“ (Sovietų Sąjungos valstybinio plano komiteto – red.) funkcijas?“, – pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.
„Nėra tam būtinybės. Neįžvelgiu nė vienos prielaidos šia tema diskutuoti. Europos Komisijai veikiau vertėtų imtis energetinės politikos temos – daugiau naudos būtų“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos oficialus atstovas Margaritis Schinas antradienį pranešė, jog Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris laiške ES narių vyriausybėms patikino, „Nord Stream 2“ projektas turės visiškai atitikti galiojančius ES reikalavimus energetikos ir aplinkosaugos srityse.
„Europos Komisija nesiims nepagrįstų sprendimų, kad kažkurį projektą blokuotų ar priešingai, nelaikys kažkurį vieną tinkamesniu. Jos sprendimai bus pagrįsti tik teise, ir niekuo kitu. Antraip visus jos sprendimus būtų galima apskųsti teismuose“, – sakė M. Schinas.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus.
Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas planuojama pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Europos Komisija dėl projekto dvejoja, ne kartą atvirai reiškė abejones dėl jo suderinamumo su ES energetinio saugumo strategija.